Anatolijus Kairys
Kairỹs Anatolijus 1914 08 28Sankt Peterburgas 2008 06 09Čikaga, lietuvių rašytojas, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenės veikėjas. 1942 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą), 1942–44 Šiaulių suaugusiųjų vidurinės mokyklos direktorius. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1947 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Čikagoje. 1947–49 redagavo žurnalą Naujoji aušra. 1968–70 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės Kultūros fondo, 1970–75 Kultūros tarybos pirmininkas. Suorganizavo Lietuvių bendruomenės Jaunimo teatrą, 5 išeivijos teatrų festivalius, jiems vadovavo. 1983–86 Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.
Kūryba
Parašė daugiau kaip 70 įvairaus žanro kūrinių (daugiau kaip 50 knygų). Išleido eilėraščių rinkinius Blaškomi lapai (1946), Auksinė sėja (1954), Aukurai ir altoriai (1987), Gyvųjų poezija (1996), kelias dešimtis pjesių (Laisvės medis 1955, Eldorado 1968, trilogija Karūna 1974, Ugnies daina 1985, Krikšto vanduo 1989, Vyskupo sodas 1980, Šventasis princas 1984), komedijų, pjesių vaikams, operos libretų, novelių, feljetonų. Išleido romanus Ištikimoji žolė (1971), Po Damoklo kardu (2 d.1978–81), Pažadų dvaras (1982), Kelionė į Vilnių (1983), Dulkių atspindžiai (1985), Viena širdis, Nemarioji giesmė (abu 1988), Epigonai (1989), Pusbroliai (1994 Vilniuje). Jo kūryboje vaizduojama įvairių laikotarpių gyvenimas Lietuvoje (senovė, nepriklausomybės ir okupacijos laikai), išeivių buitis, vyrauja patriotiniai motyvai. Kūrinių išversta į anglų, latvių kalbas.
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko kryžius (2005).
2271