Ancona (Ankonà), miestas Italijos vidurinėje dalyje, prie Adrijos jūros; Marchės srities centras.
99 200 gyventojų (2024).
Pro Anconą eina Milano–Brindisi geležinkelis. Prekybos, karinis ir žvejybos uostas. Oro uostas. Laivų statyba, metalo apdirbimas, maisto (žuvų, cukraus), chemijos, tekstilės, baldų, siuvimo, popieriaus, farmacijos, avalynės, cemento pramonė. Naftos perdirbimo įmonė. Muzikos instrumentų gamyba. Žuvų prekyba (tarptautinės mugės). Balneologinis kurortas. Universitetas (įkurtas 1969). Muziejus, meno galerija.
Architektūra
Šv. Kirijako katedra Anconoje (11–13 a.)
Trajano triumfo arka (po 115, architektas Apolodoras). Romaninė bizantinė Šv. Kirijako katedra (11–13 a.), Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (12–13 a.) su įmantriu fasadu ir buvusio pastato mozaikos (5–6 a.) liekanomis. Gotikiniai pastatai: Šv. Pranciškaus, Šv. Augustino bažnyčios (abi 12–13 a.), Benincasos rūmai, Loggia dei Mercati (15 a., fasadas 1451, architektas Jurajus Dalmatinacas).
Istorija
Miestą apie 390 pr. Kr. įkūrė graikai išeiviai iš Sirakūzų ir pavadino Ankonu (graikiškai alkūnė; dėl į alkūnę panašaus kyšulio, skiriančio įlanką nuo jūros). 2 a. pr. Kr. nukariavo Roma; suklestėjo uostas.
5–6 a. smuko dėl gotų, langobardų ir arabų antpuolių, tačiau viduriniais amžiais atsigavo. 6–8 a. priklausė Bizantijos Ravennos egzarchatui. Karolingų laikais buvo markos centras.
Nuo 8 a. pabaigos pusiau nepriklausoma respublika, pavaldi popiežiui. 1532–1860 (išskyrus 1797–1816) priklausė Popiežiaus sričiai. Nuo 1860 Italijos karalystės dalis.
Per II pasaulinį karą Ancona sąjungininkų smarkiai bombarduota. 1972 nukentėjo nuo žemės drebėjimų.
2271
-Ankon; -Ankonas