Andalūzijos kalnai

Andalzijos kalna, Bètikos kalna (Cordilleras Béticas), kalnai Ispanijos pietuose. Didžiausias aukštis 3478 m (Mulhacéno kalnas; aukščiausias Pirėnų pusiasalyje), dažniausias 1500–2000 metrų. Ištįsę apie 630 km iš pietvakarių į šiaurės rytus, nuo Gibraltaro iki Nao kyšulio. Plotis 100–160 kilometrų. Vakaruose leidžiasi į Andalūzijos žemumą. Susideda iš stačiašlaičių kalnagūbrių (Serranía de Rondos, Sierra Nevados, Sierra de Godoro, Sierra de los Filabreso, Sierra de Bazos, Sierra de las Estanciaso) ir masyvų (Sierra de Máginos, Revolcadoreso), kuriuos skiria tarpukalnių slėniai bei įdubos (pvz., Granados). Susidarė per alpinę kalnodarą. Kalnų ašinę zoną sudaro kristalinės uolienos, šonines (ypač šiaurinę) – mezozojaus nuosėdinės uolienos: klintys, mergeliai, smiltainiai, dolomitai. Yra geležies, polimetalų rūdų. Reljefas alpiškas, labai suskaidytas. Gausu karstinių formų. Išteka Guadalquiviras, Segura.

Sierra de los Filabreso

Iki 600 m aukščio auga kietalapiai visžaliai miškai, žemi dygūs krūmai (tamiliarai), iki 1200 m – ąžuolynai, aukščiau – spygliuočių miškai, nuo 2100 m – dygūs krūmai. Sniego riba 2500 m aukštyje. Turizmas.

Sierra Nevados nacionalinis parkas (įkurtas 1999).

Sierra Nevados nacionalinis parkas (Negratino ežeras)

2784