Kovács András (Andrašas Kòvačas) 1925 06 20Chidea (prie Klužo-Napokos, Rumunija) 2017 03 11Budapeštas, vengrų kino režisierius, scenaristas. 1950 baigęs Aukštąją teatro ir kino mokyklą buvo kino studijos Hunnia (abi Budapešte) vyriausiasis redaktorius. Pirmas garsesnis režisuotas filmas – cinéma-vérité metodu grindžiamas dokumentinis filmas interviu Sunkūs žmonės (Nehéz emberek 1964), kuriuo A. Kovácsas pradėjo analitinę probleminę vengrų kino kryptį; filmas turėjo įtakos didesniam filmų tikroviškumui. Vaidybiniame filme Šaltos dienos (Hideg napok 1966, Lietuvoje pavadinimu Gaudynės sausyje) keliami individo atsakomybės, tautos istorinės kaltės klausimai, pateikiama bekompromisė tautos savianalizė. Filmuose Sienos (Falak 1968, Lietuvoje pavadinimu Laslo Ambrušo byla), Estafetė (Staféta 1971) svarstomos dorovinio kompromiso ribos, konformizmas, iškeliama aktyvi pilietinė pozicija. 6 dešimtmečio totalitarinio režimo slogi atmosfera atkuriama niūriame realistiniame filme Arklidės savininkas (A ménesgazda 1978, pagal I. Gaálį). Sukūrė istorinių (Užrištomis akimis / Bekötött szemmel 1974, Laikinas rojus / Ideiglenes paradicsom 1981), aktualios problematikos (Meilužiai / Szeretök 1983, Kažkur Vengrijoje / Valahol Magyarországon 1987) filmų, dokumentinių kino reportažų, filmų portretų. A. Kovácso filmams būdinga socialiniai, politiniai apibendrinimai, publicistiškumas, minimalistinis, reportažinis stilius.
1993