André Jolivet
Jolivet André (Andrė Žoliv) 1905 08 08Paryžius 1974 12 20Paryžius, prancūzų kompozitorius, dirigentas. 1930–33 studijavo pas P. Le Flemą (harmoniją, kontrapunktą) ir E. Varèse’ą (kompoziciją, instrumentuotę, akustiką). 1935 įkūrė (su O. Messiaenu ir J. Y. Danieliu-Lesuru) avangardinės kamerinės muzikos draugiją Spiralė (La Spirale). Grupės Jaunoji Prancūzija vienas įkūrėjų (1936; su Y. Baudrier, J. Y. Danieliu-Lesuru ir O. Messiaenu). 1945–59 Paryžiaus Comédie-Française teatro muzikos direktorius. 1961–70 dėstė Paryžiaus konservatorijoje; profesorius (1966). Kaip dirigentas gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos šalyse.
Kūryba
Kūrybai didelę įtaką turėjo E. Varèse’o muzika. A. Jolivet vykdė akustikos ir ritmo efektų eksperimentus, naudojo neįprastus muzikos instrumentus bei jų derinius. Tyrė magišką, hipnotizuojančią muzikos galią, jos poveikį žmogaus psichikai, studijavo senąją kulto ir ritualų muziką, Rytų senąsias muzikos sistemas, Europos senąją muziką. Sukūrė savo kompozicinę sistemą, pagrįstą atonalumo, obertonų, egzotiškų dermių ir ritmo formulių sąveika. 5–6 dešimtmečio kūryboje pirmenybė teikiama tradicinėms muzikos formoms, nacionalinėms temoms, bet neatsisakoma muzikos magiškumo, sonoristikos, ritmikos, tembro naujovių.
Kūriniai
Opera Doloresa, arba Negražios moters stebuklas (Dolorès, ou le Miracle de la femme laide 1942), baletai Ginjolis ir Pandora (Guignol et Pandore 1943), Nepažįstamoji (L’Inconnue 1950), Ariadnė (Ariadne 1964–65), 3 simfonijos (1953, 1959, 1964), Ritualiniai šokiai (Danses rituelles 1939), Šokių simfonija (Symphonie des danses 1940), Concertino trimitui, styginiams ir fortepijonui (1948), koncertai Martenot bangoms ir orkestrui (1947), fleitai ir orkestrui (1949), fortepijonui ir orkestrui (1948), arfai ir orkestrui (1952), fagotui ir orkestrui (1954), trimitui ir orkestrui (1954), mušamiesiems ir orkestrui (1958), violončelei ir orkestrui (1962, 1966), smuikui ir orkestrui (1972), Prancūziškoji siuita (1957), variacijos J.‑B. Lully tema Nuostabūs meilužiai (Les Amants magnifiques 1960), simfonija styginiams (1961), Yin-Yang 11 solo styginių (1974), vokaliniai instrumentiniai, tarp jų – Trys vyrų giesmės (Trois chants des hommes 1937), Trys kareivio raudos (Les Trois complaintes du Soldat 1940), Jeanne’os tiesa (La Vérité de Jeanne 1956), Materijos šerdis (Le Cœur de la matière 1965), Sapnas apie naują svajonę (Songe à nouveau rêve 1970), kameriniai kūriniai, kūriniai chorui (Paskutinis Jeanne’os d’Arc gundymas / La Tentation dernière de Jeanne d’Arc 1941), styginių kvartetas (1934), Kalėdų pastoralės (Pastorales de Noël fleitai, fagotui, arfai, 1943), Intymios poemos (Poèmes intimes balsui, fortepijonui arba kameriniam orkestrui, 1944), fortepijonui (pjesių ciklas Mana 1935), dramos spektaklių muzika.
L: S. Demarquez André Jolivet Paris 1958.
2584