Pisano Andrea (Andrėja Pizãnas), Andrea da Pontedera, Andrea da Pisa 1270 ar 1295Pontedera (Toskanos sritis) 1348 ar 1349Pontedera (Toskanos sritis), italų skulptorius, architektas. Vėlyvosios gotikos ir ankstyvojo renesanso atstovas. Mokėsi auksakalystės amato, vėliau – skulptūros ir architektūros pagrindų, manoma, pas G. Pisano.
A. Pisano. Švč. Mergelės Marijos Gėlių katedros Florencijoje Šv. Jono baptisterijos durys (bronza, 1336)
Kūrybai įtakos turėjo Prancūzijos gotikos, Bizantijos dailė, Giotto di Bondone’s kūriniai. Dirbo Florencijoje, Pisoje, Orvieto. Vienas žymiausių kūrinių, kuriame atsiskleidė A. Pisano auksakalio ir skulptoriaus talentas, – Florencijos Švč. Mergelės Marijos Gėlių katedros Šv. Jono baptisterijos bronzinės reljefinės durys (1336); reljefuose vaizduojama Šv. Jono Krikštytojo gyvenimo scenos ir dorybių alegorijos. Po Giotto di Bondone’s mirties (1337) vadovavo Švč. Mergelės Marijos Gėlių katedros kampanilės statyboms, jai sukūrė seriją reljefų (Adomo sukūrimas, Dirbantis skulptorius, abu apie 1340). Sukūrė marmurinių ir bronzinių skulptūrų (Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu Pisos katedros fasade, apie 1341). 1347–49 vadovavo Orvieto katedros statyboms. Kūriniuose taikė perspektyvos dėsnius; būdinga monumentalumas, renesanso meniniai principai. A. Pisano mokinys – Orcagna.
A. Pisano. Šv. Zenono katedros Pistojoje baptisterija (14 a.)