Archangelskij Andrej (Андрей Архангельский, Andrejus Archángelskis) 1879 12 08Riazanė 1940 06 16Maskva, rusų geologas.
Išsilavinimas ir veikla
1904 baigė Maskvos universitetą, iki 1932 jame dirbo; profesorius (1918). Dar dėstė Maskvos kalnų akademijoje, Geologinės žvalgybos institute (1930–33). Dirbo Geologijos komitete (1912), Naftos mokslinių tyrimų institute (1925–30 Geologijos skyriaus vadovas ir direktoriaus pavaduotojas), Mineralogijos ir geologijos institute (1931 Litologijos skyriaus vadovas), 1934–39 Geologijos instituto direktorius. SSRS mokslų akademijos narys (1929). Sukūrė lyginamąjį litologijos metodą (1912). Vadovavo Kursko magnetinės anomalijos geologinės žvalgybos darbams (1918). Tyrinėjo fosforitų slūgsojimo sąlygas Europinėje SSRS dalyje, naftos susidarymo sąlygas Šiaurės Kaukaze, sukūrė boksitų susidarymo naują teoriją (vėliau buvo atrasti telkiniai Urale ir Vidurinėje Azijoje). 1939–40 Europinės SSRS dalies kompleksinių tyrimų ekspedicijos vadovas. Parašė stratigrafijos, litologijos, tektonikos, paleogeografijos, naudingųjų iškasenų srities darbų, apie 20 monografijų.
Andrej Archangelskij studijų metu
Svarbiausi veikalai
SSRS geologinė sandara ir geologinė istorija (Geologičeskoe stroenie i geologičeskaja istorija SSSR 1932), Viršutinės kreidos nuogulos Rusijos europinės dalies rytuose (Verchnemelovye otloženija vostoka Evropejskoj Rossii 1912).