Rubliov Andrej (rus. Андрей Рублёв; Andrejus Rubliòvas) apie 1360? 1428 10 17 (kitais duomenimis, 1430 01 29)Maskva, rusų tapytojas. Vienas žymiausių rusų religinės dailės kūrėjų. Maskvos mokyklos atstovas. Vienuolis. Rusų stačiatikių bažnyčios 1988 kanonizuotas šventuoju.
Dauguma A. Rubliovo kūrinių yra dingę arba sunaikinti, kai kurių išliko tik nedideli fragmentai. Išlikę kūriniai Rubliovui priskiriami remiantis dokumentais arba išsamiais moksliniais stilistikos tyrimais. A. Rubliovas minimas nuo 1405, kai su Teofanu Graiku (tai liudija, kad Rubliovas tada jau buvo pripažintas meistras) ir Prochoru Gorodeciečiu ištapė Apreiškimo soborą Maskvos kremliuje (freskos neišliko); manoma, sukūrė ikonų šios cerkvės ikonostasui (Apreiškimas, Jėzaus Kristaus Gimimas, Jėzaus Kristaus Krikštas, Jėzaus Kristaus Paaukojimas, Jėzaus Kristaus Atsimainymas, Lozoriaus prisikėlimas, Įžengimas į Jeruzalę). 1408 su Daniilu Juoduoju ir kitais meistrais ištapė Švč. Dievo Motinos Užmigimo (Uspenijės) soborą Vladimire (išliko fragmentai), sukūrė ikonas šios cerkvės ikonostasui. Reikšmingiausia A. Rubliovo freska šioje cerkvėje (išliko fragmentas) – Paskutinis teismas; šį tradiciškai grėsmingai traktuojamą siužetą Rubliovas pakeitė šviesios nuotaikos vaizdu, perteikė Dievo gerumo, gailestingumo idėją.
A. Rubliov. Trejybė (tempera, 1425–1427, Tretjakovo galerija Maskvoje)
Žymiausias Rubliovo kūrinys – ikona Trejybė (1425–27, sukurta Švenčiausiosios Trejybės ir šv. Sergijaus lauros Sergijev Posade Švenčiausiosios Trejybės soborui). Senojo Testamento siužetą Rubliovas interpretavo poetiškai ir filosofiškai. Rusų tarpusavio kovų ir totorių antpuolių kontekste sukurtas kūrinys įkūnija idėją apie tobulą, harmoningą pasaulį. Kompozicija ritmiška, muzikali, būdinga apvalios formos, subtilūs spalvų (auksinio atspalvio geltonos, švelniai mėlynos, pilkai žalios, rausvos, vyšninės) deriniai, virtuoziška tapysena, visų kūrinio elementų harmonija, dvasinga, skaidri nuotaika. A. Rubliovui priskiriami kiti kūriniai: ikona Vladimiro Dievo Motina (1395 ar apie 1408), Švč. Dievo Motinos Užmigimo soboro Zvenigorode ikonostaso deisus ikonos Arkangelas Mykolas, Apaštalas Paulius, Išganytojas (15 a. 2 dešimtmetis), šios cerkvės freskos (apie 1400), dalis Chitrovo evangelijos miniatiūrų (vadinamasis Rubliovo angelas ir kitos, 14 a. pabaiga–15 a. pradžia).
A. Rubliovo kūriniams būdinga harmoninga, estetiška kompozicija, grakščios, muzikalios linijos, suapvalintos formos, išilginti vaizduojamųjų siluetai, subtilios veidų išraiškos, šviesus, be ryškių kontrastų koloritas, poetiška, skaidri, dvasinga nuotaika, meistriška tapysena. A. Rubliovo kūryba turėjo daug įtakos Maskvos tapybos mokyklos plėtotei ir kitoms Rusijos ikonų mokykloms. Paskutinius gyvenimo metus A. Rubliovas praleido Androniko vienuolyne Maskvoje (čia ir palaidotas), sukūrė freskas šio vienuolyno Išganytojo soborui (apie 1427–30; jų išliko tik fragmentai).
Reikšmingiausią A. Rubliovo kūrinių kolekciją turi Tretjakovo galerija Maskvoje. Androniko vienuolyne Maskvoje veikia Centrinis A. Rubliovo senosios rusų kultūros ir meno muziejus. Režisierius A. Tarkovskis 1966 apie A. Rubliovą sukūrė vaidybinį kino filmą Andrejus Rubliovas.
1179