Siniavskij Andrej (rus. Андрей Синявский, Andrejus Siniãvskis), slap. Abram Terc 1925 10 08Maskva 1997 02 25Fontenay-aux-Roses (prie Paryžiaus), rašytojas, literatūrologas, publicistas. Filol. m. kand. (1952).
Biografija
SSRS–Vokietijos karo dalyvis. 1949 baigė Maskvos universitetą (filologiją). Nuo 1952 dirbo SSRS mokslų akademijos Pasaulinės literatūros institute, 1957–58 dėstė Maskvos universiteto Žurnalistikos fakultete. Vienas žymiausių A. Tvardovskio redaguoto žurnalo Novyj mir literatūros kritikų. Rašė straipsnius apie A. Achmatovos, I. Babelio, M. Gorkio, B. Pasternako kūrybą. Grožinės literatūros ir visuomeninės tematikos kūrinius nuo 1959 spausdino užsienyje, pasirašydamas slapyvardžiu. 1965 KGB jį identifikavo ir suėmė. 1966 buvo organizuotas vadinamasis Siniavskio–Danielio teismo procesas, A. Siniavskis nuteistas 7 metus kalėti. Procesas paskatino disidentinio judėjimo sklaidą SSRS, atvirą protesto laišką pasirašė 63 rusų rašytojai, protestavo ir užsienio rašytojai, net vadinamieji SSRS draugai. Lageryje parašė dienoraščio užrašų knygą Balsas iš choro (Golos iz chora, išleista 1973 Londone), esė rinkinius Pasivaikščiojimai su Puškinu (Progulki s Puškinym), Gogolio šešėlyje (V teni Gogolja, abu išleisti 1975 Londone).
Andrej Siniavskij
1971 A. Siniavskis buvo išleistas į laisvę, 1973 emigravo į Prancūziją, gyveno Paryžiuje, Sorbonoje iki 1994 dėstė rusų literatūrą; profesorius (1973). 1978 su žmona įsteigė ir iki 1983 redagavo žurnalą Sintaksis, nes po kontroversiškos esė knygos Pasivaikščiojimai su Puškinu ir A. Solženicyno išreikšto pasipiktinimo rusų emigrantų periodinė spauda atsisakė spausdinti A. Siniavskio straipsnius.
A. Siniavskio kūrybai daug įtakos turėjo N. Gogolis, būdinga fantazijos ir grotesko derinimas, stilizuota kalba.
Kūryba
Svarbiausi kūriniai: apysaka Liubimovas (Ljubimov 1963 Paryžiuje; būdinga groteskas, išjuokiama komunizmo idėja), apysakų rinkinys Fantastinės apysakos / Fantastičeskie povesti 1967 Niujorke), autobiografinis romanas apie lagerį Labos nakties (Spokojnoj noči 1984 Paryžiuje), fantastinis romanas Katės namas (Koškin dom, išleista 1998), pamfletas Kas yra socialistinis realizmas (Čto takoe socialističeskij realizm 1959 Paryžiuje; sarkastiškai neigiantis šio vadinamojo literatūros metodo reikšmę), esė Netikėtos mintys (Mysli vrasploch 1966 Niujorke), Sovietinės civilizacijos pagrindai (Osnovy sovetskoj civilizacii 1989), filosofijos literatūros esė V. V. Rozanovo „Nukritę lapai“ („Opavšie listja“ V. V. Rozanova 1990), Ivanas-kvailys: Rusų liaudies tikėjimo apybraižos (Ivan-durak: Očerki russkoj narodnoj very 1991; apie rusų tautosaką ir liaudies tikėjimą).
R: Abram Terc (Andrej Sinjavskij) Sobranie sočinenij v 2‑ch tomach Moskva 1992.