Tarkovskij Andrej (rus. Андрей Тарковский; Andrejus Tarkòvskis) 1932 04 04Zavražje (Kostromos sr.) 1986 12 29Paryžius, rusų kino režisierius, scenaristas. A. Tarkovskio sūnus. Autorinio kino vienas žymiausių atstovų. 1951–52 studijavo Orientalistikos institute Maskvoje (arabistiką). 1953–54 dalyvavo geologinėje ekspedicijoje Turuchansko rajone (Krasnojarsko kraštas). 1960 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje (M. Rommo mokinys). Nuo 1964 skaitė paskaitas Aukštuosiuose scenaristų ir režisierių kursuose Maskvoje. Nuo 1982 gyveno užsienyje, 1984 viešai paprašė politinio prieglobsčio (po šio įvykio kurį laiką SSRS buvo uždrausta rodyti jo filmus, minėti spaudoje).
A. Tarkovskis filmuojant Volą ir smuiką (1960)
Kinas
A. Tarkovskij. Filmo Soliaris kadras (1972, Krisas Kelvinas – D. Banionis, Hari – Natalija Bondarčiuk)
Sukūrė 10 vaidybinių filmų; svarbiausi: Volas ir smuikas (Katok ir skripka 1960), Ivano vaikystė (Ivanovo detstvo 1962, Venecijos kino festivalio prizas), Andrejus Rubliovas (1966, Kanų kino festivalio prizas 1969, SSRS leista rodyti 1971, pagaminta ribotas juostos kopijų kiekis), Soliaris (1972, pagal S. Lemą, 2 Kanų kino festivalio prizai), Veidrodis (Zerkalo 1975, pagaminta ribotas juostos kopijų kiekis), Stalkeris (1979, pagal A. ir B. Strugackius, Kanų kino festivalio prizas 1980), Nostalgija (Nostalghia 1983, 3 Kanų kino festivalio prizai), Aukojimas (Offret 1986, 3 Kanų kino festivalio prizai). Parašė scenarijų savo ir kitų režisierių filmams, su Tonino Guerra sukūrė dokumentinį filmą Kelionės metas (Tempo di Viaggio 1983) apie filmo Nostalgija filmavimo vietų paiešką.
A. Tarkovskio filmai daugiasluoksniai, sudėtingos struktūros, jiems būdinga filosofiniai apmąstymai apie gyvenimo prasmę, istoriją, meną, namus, dvasingumo ir Dievo paieškas, klasikinę Vakarų Europos kultūrą ir meną, formos eksperimentai, netikėtos epizodų, kadrų sąsajos, vizualios asociacijos, autobiografiniai motyvai, gėrio ir blogio, tikėjimo ir netikėjimo temos. Padarė įtaką daugelio pasaulio kino režisierių kūrybai.
Teatras
Režisavo dramos spektaklį W. Shakespeare’o Hamletas (1977, Lenino komjaunimo teatre Maskvoje), operą M. Musorgskio Borisas Godunovas 1983, teatre Covent Garden Londone).
Knygos
Parašė knygas Įamžintas laikas (Die versiegelte Zeit 1985, lietuviškai 2021), Martirologijus: Dienoraščiai (Martyrolog: Tagebücher 2 t., išleista 1989–91).
Atminimo įamžinimas
1988 A. Tarkovskio vardu pavadintas asteroidas Nr. 3345, kurį 1982 atrado rusų astronomė Liudmila Karačkina. Nuo 1992 Florencijoje veikia Tarptautinis A. Tarkovskio institutas. A. Tarkovskio muziejus 1996 įkurtas Jurjevece (Ivanovo sritis), 2004 – Zavražje. Nuo 2007 kasmet Ivanovo srityje rengiamas Tarptautinis A. Tarkovskio kino festivalis Veidrodis. 2020 A. Tarkovskio sūnus Andrejus Tarkovskis sukūrė dokumentinį filmą apie tėvą Andrejus Tarkovskis. Kinas kaip malda (Andrej Tarkovskij. Kino kak molitva).
Apdovanojimai
Venecijos kino festivalio prizas (1962). Kanų kino festivalio prizas (1969, 1972, 1980, 1983, 1986).
1706