Kačić-Miošić Andrija (Andrija Kãčičius-Miòšičius), tikr. vardas Antun 1704 03 arba 04Brist (Dalmatija) 1760 12 15Zaostrog (Dalmatija), kroatų rašytojas. Pranciškonas. Mokėsi pranciškonų vienuolyne Zaostroge, aukštąjį mokslą baigė Osijeke ar Budime (prie Prahos). 1730–35 dėstė Aukščiausiajame teologijos institute. 1745–50 buvo vienuolyno Sumartine (Bračo saloje) abatas. Parašė scholastinės filosofijos vadovėlį lotynų kalba Peripatetikos pradmenys (Elementa peripatethica 1752). Veikale Slavų tautos malonus pokalbis (Razgovor ugodni naroda slovinskoga 1756, papildytas leidimas 1759), parašytame proza ir eilėmis, vaizdavo slavų kraštų istorijos įvykius, daugiausia – krikščionių ir turkų karus. Jame pateikiamos istorijos pagrindinės žinios, kurias jis surinko iš istorinių dokumentų, žemėlapių, laiškų, literatūros italų kalba ir liaudies kūrybos. Kompozicija chronologinė – nuo senovės ilyrų istorijos iki autoriaus gyvenamojo meto politinių įvykių. Knyga parašyta kroatų štokininkų ikininkų tarme, skirta mažai išsilavinusiems skaitytojams, mokantiems tik kroatų kalbą. Knygoje Šventojo Rašto arka (Korabljica Pisma svetoga 1760, iki 1889 išleista 7 kartus) chronologiškai vaizdavo biblinius ir istorinius įvykius. Kūrybai būdinga didaktiškumas, visuomeninės temos, tautinių dainų poetika.
2613