Andrioniškio meteoritas

Andrióniškio meteortas, achondritas, labai retos eukritų klasės. Nukrito 1929 02 09 netoli Andrioniškio (prie Padvarninkų).

Surinkta 11 gabaliukų (apie 10 km² plote), jų bendra masė 3858 gramai. 1969 rastas dar vienas šio meteorito gabalas, kurio masė 1073,5 gramo. Amžius – 4548±10 mln. m.; vienas seniausių pasaulyje žinomų achondritų. 4 gabalai saugomi Vilniaus universiteto ir 2 (1070 ir 98,1 g) – Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Mineralų muziejuje, kiti – užsienio šalių muziejuose. Pasak liudytojų, nakties danguje pasirodė Mėnulio pilnaties dydžio šviesulys su ilga uodega, artėdamas prie Žemės jis mažėjo ir galiausiai subyrėjo į kibirkštis. Meteorito dalių kritimo vietos ieškojo (nustatyta pagal daugiau nei 100 kritimą mačiusių vietinių gyventojų pasakojimus) Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto mokslininkai (M. Kaveckis, B. O. L. Kodatis, P. Brazdžiūnas, K. Sleževičius). Dalį meteorito fragmentų šienaudami rado Padvarninkų kaimo ūkininkai.

Andrioniškio meteorito gabaliukai (saugomi Gamtos tyrimų centro Mineralų muziejuje)

Andrioniškio meteoritą pirmieji tyrė ir aprašė M. Kaveckis (Meteoritų sąstatas ir jų apibūdinimas 1930), K. Sleževičius (Meteoritas, kritęs Lietuvoje 1929 metų vasario mėn. 9 dieną 1930), vėliau (1968–77) – Viktoras Vasiljevas (Maskelinito rentgenografiniai tyrimai ir Andrioniškio meteorito nauja cheminė analizė 1968, rusų kalba).

1

3103

2271