Andrióniškis, miestelis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šventosios ir Griežos santakos; seniūnijos ir parapijos centras. 185 gyventojai (2021). Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Paštas, kultūros namai (nuo 1958). Andrioniškio apylinkėse (prie Padvarninkų kaimo) rasta meteorito skeveldrų (Andrioniškio meteoritas).
Andrioniškio herbas
3061
Architektūra
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (1935, pastatyta inžinieriaus P. Markūno iniciatyva pagal architekto V. Michnevičiaus projektą); joje yra paveikslas Šv. Baltramiejus.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Andrioniškyje (1935)
Istorija
Pienionių seniūnijos inventoriuje 1672 minimas Andrioniškio miestelis. 1726 pastatyta katalikų bažnyčia (1935 pastatyta nauja, 1936 įsteigta parapija). Per 1830–1831 sukilimą Andrioniškio–Svėdasų miškuose sukilėlių vadai buvo įsteigę Karinį lietuvių komitetą. 1861–1931 Andrioniškis – valsčiaus centras. 1863 Andrioniškio miške buvo Z. Sierakausko sukilėlių pagrindinė stovykla. 1866 įsteigta valdiška pradinė mokykla (1949–86 – septynmetė, aštuonmetė, 1986–2015 pagrindinė mokykla). Per Nepriklausomybės karo 1919 05 27 kautynes su Raudonąja armija Lietuvos kariuomenė Andrioniškį išvadavo. 1931–34 daugumai gyventojų išsikėlus į vienkiemius miestelis prijungtas prie Anykščių valsčiaus. Andrioniškio apylinkėse prieš sovietų okupacinį režimą kovojo Algimanto apygardos partizanai, Butkiškių miške buvo apygardos vadavietė. Sovietų okupacijos metais Andrioniškis buvo apylinkės centras (iki 1977), kolūkio centrinė gyvenvietė. 2011 patvirtintas Andrioniškio herbas. 1886 buvo 326, 1923 – 263, 1959 – 154, 1970 – 208, 1979 – 230, 1989 – 281, 2001 – 290, 2011 – 229 gyventojai.
2723