Andris Freibergs

Freibergs Andris (Andris Fréibergas) 1938 10 24Skrunda (Kuldīgos valsčius), latvių scenografas. 1965 baigė Latvijos dailės akademiją, nuo 1971 joje dėsto; profesorius (1996). 1965–1973 A. Upīčio dramos teatro dailininkas, 1973–1992 Jaunimo teatro, nuo 1992 Latvijos nacionalinės operos vyriausiasis dailininkas. Sukūrė scenografiją spektakliams: A. Upīčio dramos teatre – Sofoklio Elektra (1968), W. Shakespeare’o Henrikas IV (1970), M. Bulgakovo Molière’as (1978), Jaunimo teatre – J. Rainio Aukso žirgas (1976), B. Brechto Skurdas ir neviltis Trečiajame reiche (1985), J. Racine’o Andromacha (1987), J. Rainio dailės teatre – H. Ibseno Rosmersholmas (1992), A. Čechovo Vyšnių sodas (1998), Latvijos nacionalinėje operoje – G. Verdi Nabuchodonosaras (1997), G. F. Händelio Alcina (1998), teatre Estonia – K. Pendereckio ir J. S. Bacho baletas Credo (1994, tarptautinės scenografijos parodos Prahos kvadrienalė ’95 sidabro medalis). Sukūrė scenovaizdžių ir Šiaulių dramos (E. Radzinskio Luninas, arba Žako mirtis, G. Büchnerio Voicekas, abu 1980, I. Bergmano Žemuogių pievelės inscenizacija, 1985), Kauno akademinio dramos (E. O’Neillo Gedulas tinka Elektrai 1999, F. Dostojevskio Nusikaltimo ir bausmės inscenizacija, 2004), Maskvos, Sankt Peterburgo, Vokietijos, Lenkijos teatrų spektakliams. Kūriniuose vyrauja vizualumas, raiški kompozicija, subtilūs spalvų ir apšvietimo deriniai.