Bùlota Andrius 1872 11 16Putriškiai (Padovinio vlsč.) 1941 08 16Paneriai (Vilnius), lietuvių visuomenės veikėjas, advokatas. 1892 baigė Marijampolės gimnaziją, 1897 Sankt Peterburgo universitetą, kurį laiką buvo jo slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. 1898–1903 dirbo Talino apygardos teisme, nuo 1904 – prisiekusysis advokatas. 1902–15 vienas Lietuvos demokratų partijos radikaliojo sparno veikėjų. Aktyvus Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. Trumpai kalintas. 1907–12 II ir III Rusijos Valstybės dūmos atstovas (nuo Suvalkų gubernijos.). II Dūmos trudovikų kuopos sekretorius, III – pirmininkas, abiejų dūmų lietuvių atstovų pirmininkas; reikalavo Lietuvai savivaldos (žemietijų) ir taikos teisėjų institucijų, žemės klausimo sprendimą perduoti Lietuvos autonominiam seimui, gynė lietuvių kalbos teises. 1912–15 Vilniuje dirbo advokatu.
Andrius Bulota
Nuo 1913 – masonų ložės Lietuva (Litwa), nuo 1914 – Baltarusija (Białoruś) narys; su kitais nariais kūrė Lietuvos politinio savarankiškumo koncepciją, buvo etninio valstybingumo šalininkas.
A. Bulota su žmona Aleksandra (centre) ir rašytoja Žemaite (1917, Čikaga; Žemaičių dailės muziejus)
Per I pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, 1916–17 Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje rinko lėšas karo pabėgėliams. 1917 Petrograde vadovavo Darbininkų ir kareivių tarybos Centro vykdomojo komiteto Juridiniam skyriui, buvo Komisijos bolševikų liepos sukilimui tirti pirmininkas. 1918 pradžioje – Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatas, Lietuvos socialistų liaudininkų partijos Centro komiteto narys. 1918–40 advokatas Marijampolėje; globojo rašytoją Žemaitę, įsteigė realinę gimnaziją. Po pasikėsinimo į A. Voldemarą 1929 trumpai kalintas Varnių koncentracijos stovykloje. Lietuvos advokatų tarybos veikėjas. Talkino lietuvių spaudai – iki 1904 rūpinosi ją legalizuoti, padėjo J. Jablonskiui redaguoti A. Juškos žodyną, vėliau išleido Žemaitės raštų 4 tomus, bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1940–41 buvo LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Juridinio skyriaus vedėjas. Prasidėjus Vokietijos okupacijai suimtas ir sušaudytas.
apie A. Bulotą knygoje Členy Gosudarstvennoj dumy (išleista 1907 Maskvoje)
410