Vaišnỹs Andrius 1963 07 17Vilnius, lietuvių žurnalistas. Dr. (hum. m., 2003).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
1989 baigęs Vilniaus universitetą (žurnalistiką) jame dėsto, 2006–2008 Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius, 2007–2017 fakulteto dekanas, 2017–2019 Politinės komunikacijos katedros vedėjas; profesorius (2014), Komunikacijos ir informacijos mokslų doktorantūros komiteto narys. 1997–2006 Seimo kanceliarijos Seimo ryšių su visuomene skyriaus vedėjas. 1988–1989 Vilniaus universiteto mokomojo laikraščio Universiteto žurnalistas redaktorius, 1989–1990 Sąjūdžio laikraščio Vilniaus balsas redaktoriaus pavaduotojas ir korespondentas, 1993–1995 Lenkijos radijo (Polskie radio) žurnalistas ir tarptautinių delegacijų vertėjas. Nuo 2008 žurnalo Žurnalistikos tyrimai, nuo 2009 žurnalo Parlamento studijos redakcinės kolegijos pirmininkas. 2011–2020 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas, 2020–2022 bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento direktorius. Nuo 2022 Literatūros instituto Krokuvoje bendradarbis.
Andrius Vaišnys
2003–2016 Seimo sudarytų Spaudos atgavimo 100‑mečio ir Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijų sekretorius. 2004 įdiegė metų renginio, skirto reikšmingam istoriniam ir politiniam lituanistikos įvykiui ar asmenybei paminėti ir F. Bortkevičienės atminimą įamžinančiai Kalbos premijai įteikti, tradiciją (iš pradžių konsultavo režisierius ir scenaristus, 2007–2017 bendradarbiavo su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu kaip scenarijų autorius). Nuo 2021 05 18 Vyriausiosios rinkimų komisijos narys (Prezidento teikimu).
Mokslinė veikla
Mokslinės veiklos pagrindinės sritys: politikos komunikacija (žiniasklaidos ir politikos santykiai), informacijos politika, žurnalistikos teorija ir medijų konflikto istorija.
Knygos
Parašė monografijas Spauda ir valstybė 1918–1940: analizė istoriniu, teisiniu ir politiniu aspektu (1998, papildyta 21999), Vieši Seimo ryšiai su visuomene (2014), Gražinos Ručytės PIANISSIMO: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais (2019), Žurnalistikos potvynis: Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita, 1986–1990 (2020), grožinės literatūros kūrinius Konstitucijos istorija vaikams (2003), Himno istorija vaikams (2015).
Knygų „Naujosios Romuvos“ fotografija (2 tomai 2007–2008), Tadeusz Katelbach: atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką (2 t. 2023) sudarytojas.
Operos libretas
2008 parašė libretą A. Martinaičio operai Pasaulio dangoraižis (skirta Vinco Kudirkos idėjai apie laisvą Lietuvos visuomenę; premjera 2009 03 11).