Kuśniewicz Andrzej (Andžejus Kusnèvičius) 1904 11 30Kovyničiai (Lvovo sr.) 1993 05 14Varšuva, lenkų rašytojas. Paryžiaus Goncourt’ų akademijos narys (1989). 1929–35 studijavo Krokuvos dailės akademijoje, teisę ir politikos mokslus – Jogailos universitete. 1936–39 Lenkijos konsulas Užhorode, 1939 ir 1945 – Tulūzoje. Per II pasaulinį karą dirbo Lenkų globos biure Tulūzoje, bendradarbiavo su Prancūzijos pasipriešinimo judėjimu. Gestapo suimtas 1943–45 kalėjo koncentracijos stovyklose. 1946–50 – Lenkijos konsulas Strasbūre ir Lille’yje. 1955–70 dirbo Lenkijos radijuje, nuo 1955 – literatūriniuose žurnaluose Twórczość, 1966–82 – Miesięcznik Literacki. Išleido avangardinių eilėraščių rinkinius Žodžiai apie neapykantą (Słowa o nienawiści 1955), Asmeninis laikas (Czas prywatny 1962). Prozos kūriniuose daugiausia rašė apie dvarininkus ir inteligentus, gyvenančius Austrijos valdytose Lenkijos žemėse. Romanuose Kelyje į Korintą (W drodze do Koryntu 1964), Abiejų Sicilijų karalius (Król obojga Sycylii 1970), Mirusios kalbos pamoka (Lekcja martwego języka 1977, filmas 1979, režisierius J. Majewskis) vaizduojama rytinės Galicijos istorija įvairių kultūrų paribio kontekste. Romanuose Eroika (Eroica 1969) ir Trečioji karalystė (Trzecie królestwo 1975) analizuojamos nacizmo atsiradimo priežastys, romane Vitražas (Witraż 1980) pasakojama apie Prancūziją nacių okupacijos metais. Dar parašė esė knygą Mano literatūros istorija (Moja historia literatury 1980) apie lenkų ir užsienio rašytojus.
3047