Andrzej Łapicki

Łapicki Andrzej (Andžejus Lapckis) 1924 11 11Ryga 2012 07 21Varšuva, lenkų aktorius, teatro režisierius ir pedagogas. 1942–44 mokėsi pogrindiniame Teatro meno institute Varšuvoje (baigė 1945 Lodzėje). 1945–48 Lenkų armijos teatro Lodzėje aktorius. 1947–56 įgarsino Lenkijos kino kroniką. Nuo 1949 vaidino Varšuvos teatruose (Šiuolaikiniame, Dramos, Tautos, Lenkų), 1995–99 Lenkų teatro meno vadovas. Nuo 1953 dėstė A. Zelwerowicziaus aukštojoje teatro mokykloje (nuo 1996 akademija), 1981–87 ir 1993–96 rektorius; profesorius (1979). 1989–91 Lenkijos Seimo narys. Svarbiausi teatro vaidmenys: Horacijus ir Frederikas (J. Anouilh’aus Kvietimas į pilį 1956, režisierius Stanisławas Daczyńskis), Eisenringas (M. Frischo Bydermanas ir padegėjai 1959, režisierius E. Axeris), George’as Bernardas Shaw (J. Kilty Mielasis apgavikas 1961, režisierius A. Bardini), Kurtas (F. Dürrenmatto Žaidžiame Strindbergą 1970, režisierius A. Wajda).

Andrzej Łapicki

Kino filmuose iš pradžių kūrė galantiškų meilužių arba klasinių priešų (Jacekas Renovickis – Ponios Hankos dienoraštis 1963, režisierius Stanisławas Lenartowiczius, Andžejus – Vaistai nuo meilės 1966, režisierius Janas Batory) vaidmenis, t. p. vaidino režisieriaus Jano Rybkowskio komedijose. Sudėtingų ir įvairiapusių charakterių sukūrė režisierių T. Konwickio (Petuchas – Salto 1965, Andžejus – Kaip toli nuo čia, kaip arti 1972) ir A. Wajdos (Režisierius – Viskas parduodama 1968, Afranijus – Pilotas ir kiti 1972, Poetas – Vestuvės 1973, Travinskis – Pažadėtoji žemė 1975, Kunigas – Ponas Tadas 1999) filmuose.

Nuo 1957 režisavo teatre, daugiausia populiarino A. Fredro kūrybą (Panelių įžadai 1984, 1995, vaidino Radostą, 2002, Damos ir husarai 1986, Kerštas 1998, Eurocity / Iš Peremislio į Przeszową 2005). Išleido teatro feljetonų rinkinį Prieš veidrodį (Przed lustrem 1983), atsiminimus (interviu forma) Pirmiausia išlaikyti atstumą (Po pierwsze zachować dystans 1999).

1993