Niemojewski Andrzej (Andžejus Nemojèvskis) 1864 01 24Rokitnica (prie Brodnicos, Pamario vaivadija) 1921 11 03Varšuva, lenkų rašytojas, religijotyrininkas. Jaunosios Lenkijos literatūros atstovas. 1886–88 studijavo teisę Tartu universitete. Nuo 1889 gyveno Varšuvoje. 1890–91 dalyvavo socialistiniame judėjime; kūrinius spausdino Varšuvos periodiniuose leidiniuose, laikraštyje Głos. Dalyvavo 1905 revoliucijoje. 1906–21 periodinio leidinio Myśl Niepodległa redaktorius.
Debiutavo poezijos rinkiniu Poezija (Poezje 1891). Apysakoje Prometėjas (Prometeusz 1900) polemizavo su pozityvistų nuostatomis, bet neneigė meno vaidmens visuomeniniame gyvenime. Satyriniame publicistiniame romane Bepročio laiškai (Listy człowieka szalonego 1889) aprašomas menininkų gyvenimas, kritikuojamas modernistų šūkis Menas dėl meno. Poetiniame cikle Negrįžtanti Lenkija (Polonia irredenta 6 dalys 1895–96, dalis 7 1901) vaizduojama metalurgų ir kalnakasių darbas. Kaip Biblijos tyrinėtojas atstovavo istorinei krypčiai, jos mitologinei mokyklai, parašė kūrinių pagal biblinius siužetus. Apsakymuose (rinkinys Legendos / Legendy 1902) Jėzų Kristų vaizdavo kaip idealistą ir pirmą proletarą. Sukūrė dramų (Šeima / Familia 1898, Pasaka / Bajka 1900), veikalų apie krikščionybės genezę (Katekizmo paaiškinimai / Objaśnienie katechizmu, Apie mūsų Dievo kilmę / O pochodzeniu naszego Boga, abu 1907, Pasaulio sukūrimas pagal Bibliją. Komentaras / Stworzenie świata według Biblii. Komentarz 1909). Dar parašė veikalus Juliusz Słowacki (1902), Stanisław Wyspiański (1903), Senovė ir Mickevičius (Dawność a Mickiewicz 1921), novelių rinkinys Revoliucijos žmonės (Ludzie rewolucji (1906, lietuvių kalba 1908 21922), politinę satyrą Dilgėlės (Pokrzywy 1907). Iš prancūzų kalbos išvertė J. E. Renano knygą Jėzaus gyvenimas (Żywot Jezusa 1904).
3047