Wajda Andrzej (Andžejus Váida) 1926 03 06Suvalkai 2016 10 09Varšuva (palaidotas Krokuvoje), lenkų režisierius. Vadinamosios lenkų kino mokyklos žymiausias atstovas. 1946–49 studijavo tapybą Dailės akademijoje Krokuvoje. 1953 baigė Aukštąją kino mokyklą Lodzėje (1960 gavo diplomą). 1972–83 vadovavo lenkų kinematografininkų susivienijimui X. 2001 su režisieriumi W. Marczewskiu Varšuvoje įkūrė Andrzejaus Wajdos kino režisūros meistriškumo mokyklą (joje ir dėstė), 2011 – Wajda Studio.
Andrzej Wajda
A. Wajda. Filmo Pelenai ir deimantas kadras (1958; Maciekas Chelmickis – Z. Cybulskis)
6 dešimtmetyje režisuotuose filmuose (Karta / Pokolenie 1955, Kanalas 1957, Kanų kino festivalio prizas, Pelenai ir deimantas / Popiół i diament 1958, pagal J. Andrzejewskį, Venecijos kino festivalio prizas 1959) nagrinėjo karo ir pokario patirtį, pasipriešinimą ideologinei priespaudai. 8 dešimtmečio antroje pusėje sukūrė vadinamajai moralinio nerimo kino krypčiai priskiriamus filmus: Žmogus iš marmuro (Człowiek z marmuru 1977, Kanų kino festivalio prizas 1978), Be narkozės (Bez znieczulenia 1978, Kanų kino festivalio prizas 1979), Žmogus iš geležies (Człowiek z żelaza 1981, Kanų kino festivalio prizas). Ekranizavo lenkų literatūros klasikų (Pelenai / Popioły 1965, pagal S. Żeromskį, Vestuvės / Wesele 1973, pagal S. Wyspiańskį, Pažadėtoji žemė / Ziemia obiecana 1975, pagal W. S. Reymontą, Ponas Tadas / Pan Tadeusz 1999, pagal A. Mickevičių) ir šiuolaikinių autorių (Peizažas po mūšio / Krajobraz po bitwie, pagal T. Borowskį, Beržynas / Brzezina, abu 1970, Panelės iš Wilko / Panny z Wilka 1979, Ajerai / Tatarak 2009, visi pagal J. Iwaszkiewiczių) kūrinių.
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje sukūrė istorinių filmų karo tematika (Korczakas 1990, Katynė 2007), biografinius filmus Wałęsa. Vilties žmogus (Wałęsa. Człowiek z nadziei 2013), Povaizdis (Powidoki 2016, apie W. Strzemińskį). Filmuose nagrinėjo Lenkijos istorijos etapus, asmenybės ir visuomenės santykių tragiškas kolizijas, jiems būdinga raiškūs kadrai, kontrastai, įsimintini aktorių vaidmenys, gausu simbolių, poteksčių.
Lenkijoje ir užsienio šalyse režisavo daugiau kaip 50 teatro (Demonai 1971, to paties pavadinimo filmas 1988, Nastasja Filipovna 1977, Nusikaltimas ir bausmė 1984, visi pagal F. Dostojevskį) ir televizijos spektaklių.
Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1982, 2000). Herderio premija (1985). Europos kino akademijos apdovanojimas už visą kūrybą (1990). Imperatoriškoji premija (1996). Berlyno kino festivalio (1996, 2006), Venecijos kino festivalio (1998) prizas už visą kūrybą. Garbės Oskaras (2000).
1706