anekdòtas (gr. anekdotos – nepaskelbtas, neišleistas), tautosakos kūrinys, trumpas pasakojimas, kuriame komiškai vaizduojamas vienas įvykis arba veikėjo poelgis. Anekdotuose išjuokiama moralinės ydos, nepagrįstos veikėjų pretenzijos, nestandartiniai veiksmai, nelogiški situacijos vertinimai. Anekdoto siužetas elementarus, paprastai jį sudaro dviejų veikėjų susidūrimas; veikėjai dažniausiai būna iš aplinkos išsiskiriantys žmonės – žymūs asmenys, įvairių profesijų atstovai. Anekdotai tolydžio atsinaujina: siužetas lieka tas pats arba panašus, tačiau senąsias realijas ir veikėjus keičia gyvenamojo meto įvykiai, nauji veikėjai. Panašių anekdotų turi daugelis tautų; jie greitai plinta, verčiami į kitas kalbas ir pritaikomi konkrečios šalies istorinėms aplinkybėms, įgyja tautinių bruožų. Anekdotai paprastai pasakojami tam tikrose situacijose; pasakotojas dažniausiai nesijuokia palikdamas klausytojams patiems suvokti anekdoto esmę. Užrašyta apie 10 tūkstančių lietuviškų anekdotų (daugelio siužetų tik po vieną variantą).
L: Lietuvių liaudies anekdotai Vilnius 1994.
3022