aneurizmà (gr. aneurysma – išsiplėtimas), maišelio ar verpstės pavidalo kraujagyslės išsiplėtimas, atsirandantis dėl kraujagyslės sienelės, dažniausiai vidurinio jos sluoksnio, pažeidimų.
Aneurizma būna arterijų, aortos ir venų. Vaikams ir jauname amžiuje aneurizma atsiranda dėl vidurinio kraujagyslės sluoksnio įgimto silpnumo. Neretai įgimtos aneurizmos išryškėja tik vyresniame amžiuje. Aortos ir arterijų aneurizma atsiranda sergant ateroskleroze, sifiliu ar dėl uždegiminio proceso. Dažniausia aortos aneurizmos priežastis – aterosklerozė. Ji suardo aortos vidinės sienelės elastinį raumens sluoksnį. Aortos sienelė silpnėja ir plečiasi. Daugiausia aneurizma susidaro pilvo aortos dalyje, t. p. krūtinės aortoje, klubo arterijose. Sergant sifiliu aneurizma dažniausia krūtinės aortoje ir pilvo aortos dalyje. Uždegiminės kilmės aneurizmą sukelia mikrobai. Tai žarnyno infekcijų sukėlėjai – salmonelės, stafilokokai, streptokokai, grybeliai. Aneurizma pasireiškia smarkia, išplitusia pulsacija. Didelė aneurizma pradeda spausti greta esančius nervus ar stuburą. Tada ligonis skundžiasi skausmu. Aneurizma gali plyšti ir sukelti ūmų kraujavimą. Ligonį ištinka šokas, jis gali mirti. Aptikus aneurizmą ligonis dažniausia operuojamas.
arterijos su skirtingais aneurizmos tipais
aneurizma: a – verpstės pavidalo, b – maišelio pavidalo
2143