ángelas (lot. angelus < gr. angelos – pasiuntinys), antgamtė dvasinė būtybė. Žinomas judaizme, krikščionybėje, islame. Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose angelai garbinami kaip šventieji. Biblijoje (Senajame Testamente vadinamas Jahvės angelu, Naujajame Testamente – Viešpaties angelu) šlovina Dievą, atstovauja jam žemėje, vykdo Dievo valią (globoja teisiuosius, baudžia nusidėjėlius ir kt.). Dažniausiai minimi angelai – Mykolas, Rapolas, Gabrielius; krikščioniškoje tradicijoje jie dar vadinami arkangelais. Dionisijui Areopagitui priskiriamame traktate Apie dangiškąją hierarchiją (5 a.) angelai suskirstyti į 3 grupes (hierarchijas) po 3 eiles (chorus). Pirmoji grupė – serafai, kerubai, sostai – supa Dievo sostą ir šlovina Dievą, antroji – viešpatystės, galybės, valdžios angelai – valdo žvaigždes ir stichijas, trečioji – kunigaikštystės angelai, arkangelai, angelai – Dievo ir žmonių tarpininkai, jo pasiuntiniai žemėje.
angelas (skulptūra Lukiškių kalėjime, Vilnius)
Viduriniais amžiais angelai buvo filosofinių svarstymų objektas (Tomas Akvinietis aptarė jų skaičių, prigimtį, pažinimo pobūdį ir kt.). Šiuolaikiniai teologai angelus naudoja kaip metaforišką Dievo veiklos apibūdinimą. 20 a. mene ir krikščioniškoje bei parakrikščioniškoje (oficialių Bažnyčių nepripažįstamų krikščioniškųjų judėjimų) dvasinėje literatūroje vėl susidomėta angelologija.
angelas (liaudies skulptūra, Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia Akmenynėje)
L: J. Ries, H. Limet Angels and Demons Leuven 1989; F. Apel Himmelssehnsucht Paderborn 1994.
608