angina

angina: a – katarinė, b – folikulinė, c – lakūninė

anginà (lot. ango – smaugiu), ūmnis tonziltas, infekcinė viso organizmo liga, pasireiškianti gomurio tonzilių uždegimu. Dažniausiai anginą sukelia streptokokai, rečiau virusai, grybeliai. Angina gali būti infekcinių ligų (skarlatinos, tymų) simptomas. Angina sergama peršalus, kai sumažėja organizmo atsparumas, ypač dažnai serga vaikai. Iš pradžių sunegaluojama, karščiuojama, labai skauda gerklę, gali skaudėti galvą ir sąnarius, padidėti kaklo limfmazgiai. Angina būna kelių formų.

Katarinė

Lengviausia forma. Ligonis negaluoja, jam pakyla temperatūra, skauda ryjant, uždegimas apima tik ryklės gleivinę. Ši angina praeina per 3–4 dienas.

Folikulinė

Sergant folikuline angina uždegimas pasiekia gilesnius tonzilių audinius. Tonzilių paviršiuje matyti pūlių prisipildžiusios pūslelės.

Lakūninė

Tokia angina yra daug sunkesnė. Temperatūra pakyla iki 40 °C, skauda galvą, gelia kaulus, sąnarius. Tonzilių paviršiaus įdubimuose atsiranda gelsvų plėvelių – apnašų. Jei infekcija iš tonzilių plinta į gretimus ryklės audinius, prasideda flegmoninė angina.

Flegmoninė

Ima labai skaudėti gerklę, ypač vienoje pusėje. Ligonis negali išsižioti, ryklės gleivinė parausta ir patinsta, joje susiformuoja pūlinys. Angina dažnai sukelia komplikacijas (širdies, inkstų ligas). Angina – užkrečiama liga, todėl ligonį pagal galimybes reikia izoliuoti nuo aplinkinių.

958

-katarinė angina; -folikulinė angina; -lakūninė angina; -flegmoninė angina