ánglai (lot. Angli, sen. angl. Ængle, Engle, angl. Angles), germanų gentis. Esama kelių vardo kilmės teorijų. Viena jų skelbia anglų vardą kilus iš legendinio danų valdovo Angulo (minimas kronikoje Gesta Danorum), kita – iš indoeuropiečių prokalbės šaknies enǵ-, reiškiančios siauras (sieja su siauru Baltijos jūros Schlei fjordu Jutlandijos rytuose). Pirmą kartą germanų svebų gentį anglus (Anglii) paminėjo Tacitas savo veikale Germanija (parašytas apie 98). Pasak Tacito, anglai garbino dievybę Nerthus. Anglų gyvenamos vietos Tacitas tiksliai nenurodo, bet pagal apibūdinimą manoma, kad tai galėjo būti Jutlandija, tiksliau – Angelno pusiasalis rytinėje Jutlandijos dalyje (dabar Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė). Beda Garbingasis savo veikale Anglų tautos bažnytinė istorija (Historia ecclesiastica gentis Anglorum; apie 731) teigia, kad anglai atvyko iš Anglijos (Anglia), kuri buvusi tarp saksų ir jutų gyvenamų žemių.
anglosaksų karalystės Didžiojoje Britanijoje 7 a.
Mersijos karalius Offa (Matthew Paris rankraščio Šv. Albano gyvenimas iliuminacija, 13 a. pirma pusė, Trejybės koledžo biblioteka Dubline)
Per Didįjį tautų kraustymąsi danų stumiami anglai, jutai ir saksai iš Jutlandijos kėlėsi į Britų salas. 5 a. dauguma jų įsikūrė Didžiosios Britanijos salos pietuose, pietryčiuose (saksai ir jutai) ir rytuose (anglai), nukariaudami ir į šiaurinę salos dalį (ir į Bretanę) išstumdami, t. p. asimiliuodami čia gyvenančią keltų gentį britus (anglosaksų užkariavimai). Tacito minimus anglus su Didžiojoje Britanijoje įsikūrusiais anglais susieja ir archeologiniai radiniai Jutlandijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Didžiojoje Britanijoje germanai įkūrė daugiau kaip 10 valstybėlių; rytinėje salos dalyje buvo kelios anglų valstybės, svarbiausios – Mersija, Nortumbrija ir Rytų Anglija (East Anglia), 8 a. ypač iškilo Mersija. Anglų ir kitų germanų valstybių tarpusavio kovos truko kelis šimtus metų, vienijimosi centru galiausiai tapo saksų Vesekso karalystė. 9 a. pabaigoje–10 a. pradžioje Vesekso karaliai (ypač Alfredas Didysis) apgynė anglosaksų (taip germanų kilmės gyventojus Britų salose imta vadinti 8 a., siekiant atskirti nuo likusių žemyninėje Europoje) žemes nuo vikingų puldinėjimų. 925 Atelstanas karūnuotas vieningos anglosaksų karalystės Anglijos valdovu.
Iš anglosaksų genčių, veikiamų britų, vikingų, vėliau normanų, susiformavo moderni anglų tauta.
2271