angliavandenliai, organinių junginių klasė; anglies ir vandenilio junginiai. Angliavandeniliai vieni nuo kitų skiriasi anglies atomų skaičiumi, jų ryšių tipu (viengubasis, dvigubasis, trigubasis) bei anglies atomų grandinės forma (linijinė, šakota, ciklinė). Skirstomi į alifatinius, arba aciklinius (jų anglies atomų grandinė linijinė ar šakota), ir ciklinius (anglies atomų grandinė uždara). Alifatiniai angliavandeniliai dar skirstomi į alkãnus (sočiuosius) CnH2n + 2 (jų molekulėse anglies atomai sujungti viengubuoju ryšiu), alkenus CnH2n (anglies atomai sujungti dvigubuoju ryšiu) ir alkinus CnH2n – 2 (anglies atomai sujungti trigubuoju ryšiu). Cikliniai angliavandeniliai skirstomi į cikloalkanus (anglies atomai sujungti viengubuoju ryšiu) ir aromatinius (arenus), kurių molekulės turi benzeno fragmentą. Angliavandeniliai randami gamtinėse dujose ir naftoje. Gaunami iš gamtinės žaliavos ir sintezės būdu. Vartojami kurui, yra žaliava etanoliui, acetonui, sintetiniam kaučiukui, dažikliams, vaistams, sprogstamosioms medžiagoms gauti.

3035

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką