anglies dioksidas

angliẽs dioksdas, angliẽs (IV) oksdas, angliẽs dvdeginis, angliãrūgštė, CO₂, anglies ir deguonies junginys. Bespalvės, nedegios, silpnai rūgščios, sunkesnės už orą dujos. Lydymosi temperatūra –78 °C, virimo temperatūra –57 °C, tankis normaliomis sąlygomis 1,98 kg/m³. 20 °C temperatūroje ir 5,11 MPa slėgyje virsta bespalviu, takiu skysčiu (tankis 1101 kg/m³), atšaldytas iki –78,50 °C temperatūros – sniego pavidalo mase (sausuoju ledu; tankis 1560 kg/m³). Dujinis anglies dioksidas tirpsta vandenyje (1,45 g anglies dioksido 1 l H₂O; susidaro anglies rūgštis H₂CO₃), daugelyje organinių tirpiklių, sieros, acto rūgštyse. Reaguoja su stipriomis bazėmis ir sudaro karbonatus. Leidžiant anglies dioksidą per įkaitintas anglis susidaro anglies monoksidas. 280 °C temperatūroje anglies dioksidas reaguoja su vandeniliu (katalizatorius CuO) ir sudaro metaną. Laisvo CO₂ yra ore (apie 0,03 % tūrio), mineralinių šaltinių vandenyje, vulkaninėse dujose, karbonatinėse uolienose – klintyje, kalcite, dolomite, marmure. Anglies dioksidas susidaro oksiduojantis organinėms medžiagoms (pūvant augalų ir gyvūnų liekanoms), deginant kurą, dalyvauja gamtoje vykstančioje anglies apytakoje. Į aplinką išskiriamą anglies dioksidą fotosintezei paima augalai. Anglies dioksido kiekio didėjimas atmosferoje sukelia šiltnamio efektą. Anglies dioksidas gaunamas kalcio karbonatui reaguojant su druskos rūgštimi, deginant klintį (CaCO₃ → CaO + CO₂) arba vandens garais konvertuojant metaną (CH₄ + 2H₂O → CO₂ + 4H₂). Naudojamas sodos, karboksirūgščių, karbamido gamybai. Juo įsotinamas mineralinis, gydomųjų vonių vanduo, vaisvandeniai, yra gesinimo medžiagų sudedamoji dalis, lazerių darbo medžiaga. Sausasis ledas naudojamas kaip aušalas. Mažas kiekis žmogui nekenksmingas; įkvėpus daug galima apsinuodyti. Jei ore yra daugiau kaip 20 % anglies dioksido, apsinuodijus mirštama. Ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 9000 mg/m³, trumpalaikio – 18 000 mg/m³.

2591