anglies dioksidas

angliẽs dioksdas, angliẽs dvdeginis, angliãrūgštė, CO₂, bespalvės, nedegios, silpnai rūgščios, sunkesnės už orą dujos. Tankis normaliomis sąlygomis 1,96 kg/m³. 20 °C temperatūroje ir 5,11 MPa slėgyje virsta bespalviu, takiu skysčiu, atšaldytas iki –78,50 °C temperatūros – sniego pavidalo mase (sausuoju ledu). Dujinis anglies dioksidas tirpsta vandenyje (susidaro anglies rūgštis H₂CO₃), daugelyje organinių tirpiklių, sieros, acto rūgštyse. Reaguoja su stipriomis bazėmis ir sudaro karbonatus. Leidžiant anglies dioksidą per įkaitintas anglis susidaro anglies monoksidas. 280 °C temperatūroje anglies dioksidas reaguoja su vandeniliu (katalizatorius CuO) ir sudaro metaną. Laisvo CO₂ yra ore (apie 0,03 % tūrio), mineralinių šaltinių vandenyje, vulkaninėse dujose, karbonatinėse uolienose – klintyje, kalcite, dolomite, marmure. Anglies dioksidas susidaro oksiduojantis organinėms medžiagoms (pūvant augalų ir gyvūnų liekanoms), deginant kurą, dalyvauja gamtoje vykstančioje anglies apytakoje. Į aplinką išskiriamą anglies dioksidą fotosintezei paima augalai. Anglies dioksido kiekio didėjimas atmosferoje sukelia šiltnamio efektą. Anglies dioksidas gaunamas deginant klintį arba vandens garais konvertuojant metaną. Naudojamas sodos, karboksirūgščių, karbamido gamybai. Juo įsotinamas mineralinis, gydomųjų vonių vanduo, vaisvandeniai, yra gesinimo medžiagų sudedamoji dalis, lazerių darbo medžiaga. Sausasis ledas naudojamas kaip aušalas. Mažas kiekis žmogui nekenksmingas; įkvėpus daug galima apsinuodyti. Jei ore yra daugiau kaip 20 % anglies dioksido, apsinuodijus mirštama.

2591