angliniñkai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prievoliniai valstiečiai.
Svarbiausia prievolė – išdeginti medžio anglis geležiai iš pelkių rūdos rudniose gaminti ir ginklų kalykloms.
Minimi šalia kitų amatininkų 1557 Valakų reformos įstatyme. Valkininkų anglininkai 16 a.–17 a. pradžioje turėjo kas dvi savaites išdeginti po vieną duobę medžio anglių ir savo arkliais atgabenti į ginklų kalyklas. Anglininkai išnyko vėlyvajame feodalizme; nors, pvz., Daugėliškio (dabar Senasis Daugėliškis) seniūnijos kalviai dar 19 a. 4 dešimtmetyje tebemokėjo mokestį už teisę išsideginti anglių.
Anglininkais būdavo pavadinami kaimai; jų iki šiol išliko Biržų, Kaišiadorių, Prienų, Trakų apylinkėse.
2073