angli prãmonė, kuro pramonės šaka, apimanti anglių gavybą požeminiu būdu (šachtose) ir atviruoju būdu (karjeruose), taip pat anglių sodrinimą ir briketavimą. Viena pagrindinių pasaulio pramonės šakų.
Pagrindiniai gaminiai
anglių kasykla Kuznecko anglių baseine (Rusija)
Pagrindiniai gaminiai – akmens ir rusvosios anglys. Daugiau kaip 70 šalių kasmet iškasama daugiau kaip 3,8 mlrd. tonų akmens anglių (1 lentelė) ir daugiau kaip 0,9 mlrd. tonų rusvųjų anglių (2 lentelė). Iš akmens anglių kasmet pagaminama apie 370 mln. tonų kokso (3 lentelė) ir apie 6 mln. tonų briketų (4 lentelė), iš rusvųjų anglių – apie 14 mln. tonų briketų (kartu su kurui naudojamais durpių briketais; 5 lentelė). Dauguma iškasamų anglių ir briketų sudeginama šilumai ir elektros energijai gaminti. Koksas kaip kuras naudojamas metalurgijoje.
1
2
3
4
5
Raida
Akmens anglis kurui naudojo senovės graikai ir romėnai. 13 a. jos plačiai naudotos Kinijoje, yra duomenų apie akmens anglių naudojimą šildymui, maistui gaminti ir apeigoms ikikolumbinio laikotarpio Šiaurės Amerikoje. Išskyrus Kiniją, kur anglys buvo kasamos iš po žemės, kitur jos buvo išgaunamos iš žemės paviršiuje esančių anglių sluoksnių atodangų.
Vėlyvaisiais viduriniais amžiais išsekus lengvai prieinamoms atodangų anglims Europoje prasidėjo požeminė anglių gavyba. Ankstyvosios šachtos buvo negilios, kasamos aukštose vietose, kad būtų galima kalvų šlaituose įrengti drenažą.
Pramoninė anglių gavyba prasidėjo 18 a. antroje pusėje pradėjus naudoti anglis ketui lydyti. Anglių gavyba ėmė sparčiai didėti 19 a. anglis pradėjus naudoti įvairiose pramonės šakose ir transporte (garvežiams ir garlaiviams varyti). Pasaulinė anglių gavyba 1901 sudarė apie 600 mln. tonų, 1913 – apie 1200 mln. tonų (Jungtinės Amerikos Valstijos – 520, Didžioji Britanija – 292, Vokietija – 190, Prancūzija – 40, Rusija – 29, Belgija – 23 mln. tonų), 1938 – 1481 mln. tonų (Jungtinės Amerikos Valstijos – 355, Vokietija – 320, Didžioji Britanija – 231, SSRS – 141, Čekoslovakija – 56, Prancūzija – 46, Lenkija – 38 mln. tonų). Per 50 metų po Antrojo pasaulinio karo akmens anglių gavyba pasaulyje padidėjo daugiau kaip 2,5 karto. Tokį spartų didėjimą lėmė anglies, vieno pagrindinių energijos šaltinių, paklausa, taip pat požeminių kasybos darbų mechanizavimas, pažangesnė anglių gavyba karjeruose (moderniais įrenginiais anglis kasama iki 300 metrų gylio).
akmens anglių kasyklos netoli Hwangės nationalinio parko (Zimbabvė)
20 a. 7–9 dešimtmečiais dėl kitų energijos šaltinių vartojimo akmens anglių gavyba Europos Sąjungos šalyse ir Japonijoje sumažėjo, tačiau tai kompensavo akmens anglių gavyba Kinijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse.
Atsargos
Spėjamos anglių atsargos pasaulyje sudaro apie 8,6 trilijono tonų, išžvalgyti anglių ištekliai – apie 2 trilijonus tonų (1997). Geologams geriau ištyrinėjus Antarktidą, Grenlandiją, Australiją, kai kurias Azijos (Kiniją, Indiją) ir Afrikos šalis jų turėtų padaugėti.
2687
anglių kasyba; anglių gavyba