Anglosãksų krònika (Anglo-Saxon Chronicle), 9 a. pabaigos–12 a. istoriografinis literatūrinis kūrinys, kuriame dėstoma 1 a. pr. Kr.–12 a. vidurio Anglijos istorija. 9–12 a. Anglijos svarbiausias istorijos, taip pat anglų kalbos vystimosi šaltinis. Išlikę devyni kronikos nuorašai (7 saugomi Britų bibliotekoje, po vieną – Oksfordo universiteto Bodley, Kembridžo universiteto Kristaus Kūno koledžo Parkerio bibliotekoje).
Anglosaksų kronikos Peterborough nuorašo (12 a.) pirmasis puslapis (Oksfordo universiteto Bodley biblioteka)
Ne taip kaip kitos to meto kronikos (rašytos lotynų kalba), Anglosaksų kronika parašyta senąja anglų kalba (dalis dviejų išlikusių nuorašų teksto – lotynų kalba). Daugiausia dėstoma analų principu, t. y. pamečiui. Pradėta rašyti valdant Alfredui Didžiajam (871–899) Vesekse, manoma, 890–892. Tuomet surašyta 1 a. pr. Kr.–9 a. pirmos pusės (iki 5 a. vidurio ir visuotinė) istorija, įvairių senųjų autorių veikalų bei senųjų analų kompiliacija, vadinama pagrindiniu tekstu (angl. Common Stock). Vėliau pagrindinio teksto nuorašai paplito po Anglijos vienuolynus ir buvo savarankiškai pildomi (vėliausi žinomi įrašai iš 12 a. vidurio). Pagrindinio teksto įrašai politizuoti, jais siekta legitimizuoti Alfredo Didžiojo ir jo palikuonių valdymą, nors nėra įrodymų, kad kronika būtų parengta karaliaus nurodymu.
2271