añglys, škasamosios añglys, augalinės kilmės nuosėdinė uoliena, susidedanti iš degiosios masės – anglies (65–97 %), vandenilio (2–6 %) ir sieros. Be to, yra deguonies, azoto, fosforo, silicio, t. p. aliuminio, geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio priemaišų. Struktūra ir tekstūra labai įvairi. Rudos, pilkos ir įvairių atspalvių juodos. Blizgesys nuo matinio iki metalo. Tankis 1100–1800 kg/m3.
Anglys kaupėsi beveik visais geologiniais periodais (nuo devono iki neogeno); didžiausi klodai – karbono, permo ir juros. Karbone anglys formavosi paraliniu būdu, t. y. izoliuotose nuo atviros jūros srityse (lagūnose), perme ir juroje – limniniu būdu (ežeruose ir pelkėse). Anglys, susidariusios iš toje vietoje augusių augalų, vadinamos autochtoninėmis, o iš vandens suneštų augalų – alochtoninėmis. Pagal tai, iš kokių augalų anglys susidarė, jos skirstomos į humolitus (iš aukštesniųjų augalų) ir sapropelitus (iš žemesniųjų augalų ir gyvūnų planktono). Humolitai dar skirstomi į humitus (humusines anglis) ir liptobiolitus (susidarė pelkėse iš sudurpėjusioje masėje likusių smulkių augalų liekanų ir dervų). Didesniąją iškasamųjų anglių dalį sudaro humitai. Jiems formuojantis augalų liekanos vandens baseinuose sudurpėja, vėliau jos užklojamos stora smėlio, molio arba kitokia nuosėdine danga.
anglys
Vykstant Žemės plutos svyravimams sudurpėjusi storymė patenka į didesnes gelmes ir veikiama aukštos temperatūros bei didelio slėgio metamorfizuojasi. Iš pradžių susidaro rusvosios anglys (65–76 % anglies, C), dar labiau pakilus slėgiui bei temperatūrai – akmens anglys (daugiau kaip 75 % C). Labiausiai metamorfizuotos akmens anglys yra antracitas (iki 97 % C). Didėjant metamorfizmo laipsniui daugėja anglies, kartu mažėja deguonies, vandenilio ir lakiųjų medžiagų.
anglių karjeras
sprogdinimo darbai anglių karjere
Anglys slūgso klodais tarp kitų nuosėdinių uolienų. Naudojamos energetikoje kaip kuras, kaip žaliava chemijos pramonėje, metalurgijoje. Kasamos požeminiu (šachtose) būdu ir karjeruose.
2134