Angonita Rupšytė
Rupšýtė Angonita 1959 09 21Šiauliai, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, visuomenės veikėja. Fizikė.
Išsilavinimas ir veikla
Angonita Rupšytė
1984 baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, jame dirbo. 1988 įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1988–90 Sąjūdžio rinkimų grupės narė, atsakinga už ryšius su rajonais. Sąjūdžio žaliaraiščių (tvarkdarių) vadovė, Sąjūdžio Vilniaus universiteto tarybos, 1990–91 Sąjūdžio Seimo ir Seimo Tarybos narė. Sąjūdžio Steigiamojo ir 1990 Sąjūdžio suvažiavimų, Sąjūdžio Seimo sesijų, Baltijos Asamblėjos, antisovietinių piketų, mitingų, kitų renginių ir akcijų viena organizatorių. Dirbo Sąjūdžio sekretoriate. Baltijos kelio (1989 08 23) ir Europos kelio (1990 08 23; Sąjūdžio akcija pažymint Molotovo–Ribbentropo pakto 51‑ąsias metines) viena organizatorių ir koordinatorių, Laisvės kelio projekto (2010; skulptūra Vilniuje, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui) viena organizatorių.
1990–91 dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. 1992 Vyriausiosios rinkimų komisijos narė. 1994–2005 dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje. 2005–09 Seimo Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento vyriausioji specialistė, nuo 2009 Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo (nuo 2016 Parlamentarizmo istorinės atminties) skyriaus vedėja.
Knygos
Knygų Sąjūdis Lietuvos periferijoje (1988–1993 m.) (2009), Žmogaus teisės Lietuvoje: 20 metų kelias (2010), Sąjūdžio vertybės ir jų likimai (2013) viena autorių. Sudarė knygas: 1991-ųjų sausis–rugsėjis: nuo SSRS agresijos iki tarptautinio pripažinimo (2008), Kelias į Nepriklausomybę. Lietuvos Sąjūdis 1988–1991 (su B. Genzeliu, 2010), Mes buvome ten... 1991 m., sausio 13-oji (2 tomai, 2011–14). Parengė knygą Sąjūdis ateina iš toli: Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Tarybos narių kalbos, atsiminimai, apmąstymai (su kitais, 2008).
Apdovanojimai
Ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius (2007) ir Komandoro kryžius (2013), Sausio tryliktosios atminimo medalis (1999). Marijos žemės kryžiaus 5 laipsnio ordinas (Estija, 2013).
2271