An, vidurinių amžių Armėnijos miestas (dabar Karso vilajete, Turkija), Ani karalystės sostinė. 5–9 a. kunigaikščių Kamsarakanų tvirtovė. Nuo 961 Bagratidų dinastijos karalių sostinė. 1045 užgrobta Bizantijos, 1064 – turkų seldžiukų. Nuo 1199 buvo valdoma kunigaikščių Zakarianų. Po 1236 mongolų–totorių antplūdžio sunyko. 16 a. minima kaip kaimas. Nuo 1920 priklauso Turkijai.
Architektūra
Ani katedra (10–11 a.)
Išliko 10–13 a. architektūros paminklų komplekso griuvėsių. Jį sudarė: dvi eilės tvirtovės sienų su bokštais ir reljefais (10 a.), trijų dalių pakeliamasis tiltas su dviem bokštais (10 a.), Bagratidų rūmai (10 a.), kupolinė katedra (939–1001) ir Gagikašeno bažnyčia (1010) su karaliaus Gagiko skulptūra (abiejų architektas Trdatas), kitos 10–13 a. bažnyčios (Šv. Apaštalų, Hambašeno, Tigrano Honenco Šv. Grigaliaus, Dievo Motinos, Išganytojo, Abuhamrencų Šv. Grigaliaus). Komplekso statinių architektūrai būdinga vertikalūs elementai, dekoratyvios arkatūros, interjerui – smailiosios arkos, pilonai su sugrupuotomis kolonomis, briaunoti skliautai. Ani architektūra turėjo įtakos tolesnei Armėnijos architektūros raidai, kaimyninių ir Europos šalių architektūrai. 11–14 a. Ani buvo kuriamos religinės ir pasaulietinės tematikos miniatiūros. Žymiausi miniatiūrų kūrėjai – Tadeosas, Grigoras, Gevorkas, Hovhanesas, Margare. 1892–93 ir 1904–16 Ani tyrė N. Marras, jam talkino meno istorikai T. Toramanianas, A. Orbelis, N. Tokarskis, M. F. Brosset, J. K. Basmadžianas.
L: N. Marr Ani Erevan 1939; V. Arutjunjan Gorod Ani Erevan 1964.
2315