animãcinis knas (lot. animatio – gyvybės įkvėpimas), multiplikãcinis knas, kino meno rūšis; filmai, sukurti po vieną kadrą nuosekliai filmuojant pieštinių arba erdvinių objektų judesio fazes.
Animacinių filmų rūšys
Animacinis filmas gali būti pieštinis (grafinis), tapybinis, erdvinis (lėlių), aplikacijų (arba plokščiųjų marionečių), šešėlinis, kompiuterinis. Pieštiniam animaciniam filmui sukuriami detalūs personažai, jų judesių bei veiksmo aplinkos (fono) eskizai. Filmuojama keičiant judesių eskizus ant nupiešto fono. 10 minučių animaciniam filmui reikia 15–20 tūkst. piešinių. Tapybinis animacinis filmas kuriamas filmuojant tiesiog prieš kamerą tapomus judesio eskizus. Kuriant erdvinį animacinį filmą tarp dekoracijų išdėstomos lėlės su metaliniu karkasu ir šarnyrais, leidžiančiais keisti jų pozas. Aplikacijų animacinis filmas kuriamas filmuojant ant horizontalių stiklų virš dekoracijų (kad būtų sukurtas gilumos įspūdis) išdėstytas marionetes. Šešėlinio animacinio filmo marionetės išdėstomos už matinio ekrano ir filmuojant apšviečiamos, kad susidarytų norimo ryškumo šešėlis. Kompiuterinis animacinis filmas kuriamas kompiuterinio meno programomis.
Pasaulio animacija
Pieštinio animacinio kino pradžia laikoma prancūzo É. Reynaud 1892 10 28 Grévino muziejuje Paryžiuje viešai pademonstruoti pirmieji pieštiniai filmai (vadinamosios šviečiančios pantomimos): Geras alaus bokalas (Un Bon bock, nupieštas 1888), Klounas ir jo šunys (Clown et ses chiens, nupieštas 1890), Vargšas Pjero (Pauvre Pierrot, nupieštas 1891). (Nuo 2002 šią dieną švenčiama Tarptautinė animacijos diena.) 1877 É. Reynaud išrado ir užpatentavo praksinoskopą, kurį 1880 pritaikė projekcijoms, nuo 1889 su juo rengė vadinamojo optinio teatro pasirodymus (rodė nuspalvintas pieštines scenas) – žiūrovai judančius paveikslus galėjo matyti ekrane.
É. Reynaud vadinamajame optiniame teatre demonstruoja filmą Vargšas Pjero (medžio raižinys, Scientific American, 1892 10 01)
Prancūzas G. Mélièsas užpatentavo daug kino triukų, leidžiančių sulėtinti, pagreitinti ar sujungti vaizdus. Jungtinių Amerikos Valstijų animacijos pradininku laikomas J. S. Blacktonas sukūrė vieną pirmųjų lėlių animacinių filmų Kliunkio Pliumpio cirkas (The Humpty Dumpty Circus 1898, su Albertu E. Smithu, parodytas 1908; neišliko), pirmąjį filmą, kuriame panaudoti animacinio kino intarpai Užburtas piešinys (The Enchanted Drawing 1900), vieną pirmųjų pieštinių filmų, nufilmuotų kino juostoje Juokingo veido komiškos išraiškos (Humorous Phases of a Funny Face 1906, panaudota apie 3000 piešinių).
Pirmuoju animacinio kino menininku pripažįstamas prancūzų režisierius Émile’is Cohlis (1857–1938), 1908 sukūręs pirmąjį pieštinį animacinį filmą Fantasmagorija (Fantasmagorie 1908). 1910 Kaune režisierius V. Starevičius sukūrė eksperimentinį lėlių filmą Elniaragių kova (Lucanus Cervus; manoma, pirmasis pasaulyje animacinis lėlių filmas), 1912 Rusijoje – pirmuosius animacinius lėlių filmus (Vabzdžių aviacijos savaitė / Avijacionnaja nedelia nasekomych, Gražioji Lukanidė / Prekrasnaja Ljukanida, Kinematografijos operatoriaus kerštas / Mest kinematografičeskogo operatora). 1913 Jungtinių Amerikos Valstijų režisieriaus Johno Randolphp Bray (1879–1978) animaciniame filme Menininko sapnas (The Artist’s Dream) panaudotos klišės (ant statiško vaizdo uždedami ant klišių nupiešti besikeičiančio judesio elementai) buvo animatorių darbo mechanizavimo pradžia. 1915 Jungtinių Amerikos Valstijų režisieriai broliai Maxas Fleischeris (1883–1972) ir Dave’as Fleischeris (1894–1979) išrado rotoskopą – įrenginį, leidžiantį iš filmo kopijuoti žmonių judesius. 1917 sukurtas pirmasis ilgametražis animacinis filmas Apaštalas (El Apóstol, Argentinos režisierius Quirino Cristiani, 1896–1984). 3 dešimtmetyje įvairiose Europos šalyse kurti eksperimentiniai, abstraktūs animaciniai filmai. Abstrakčiosios animacijos (pirmąjį abstraktų animacinį filmą 1908 sukūrė italų režisierius Arnaldo Ginna, 1890–1982) vieni pradininkų buvo vokiečių režisieriai H. Richteris (Ritmas 21 / Rhythmus 21 1921) ir Vikingas Eggelingas (1880–1925; Diagonali simfonija / Diagonal symphonie 1924). Prancūzų dailininkas F. Léger sujungė fotografiją, tapybinę animaciją, specialiuosius efektus (Mechaninis baletas / Ballet mécanique 1924). 3 dešimtmetyje debiutavo ir savo studiją Los Andžele įkūrė Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius W. Disney. Keliasdešimt metų ši studija buvo svarbiausia animacinių filmų gamintoja pasaulyje. Su W. Disney vardu siejamos įvairios animacijos naujovės: vaizdo, ritmo ir muzikos derinimas (Skeletų šokis / Skeleton Dance 1929), pirmasis spalvotas animacinis filmas (Gėlės ir medžiai / Flowers and Trees 1932, Oskaras), daugiaplanės kameros, sukuriančios vaizdo perspektyvą, panaudojimas (Senas malūnas / The Old Mill 1937), pirmasis pagal vaidybinio filmo struktūrą sukurtas animacinis filmas (Snieguolė ir septyni nykštukai / Snow White and the Seven Dwarfs 1938). 1933 debiutavo vienas žymiausių animacinio kino novatorių Kanados režisierius N. McLarenas (Kaimynai / Neighbors 1952, Oskaras); vadinamąją adatinio ekrano techniką (piešinio plastika kuriama reguliuojant metalinių adatų, įkaltų į plokštę, apšvietimą ir įsmeigimo gylį) sukūrė režisierius A. Aleksejevas (Naktis ant Plikojo kalno / Une nuit sur le mont Chauve 1933). 1947 Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurtas pirmasis animacinis televizijos serialas Triušis kryžiuotis (Crusader Rabbit, režisieriai Alexanderis Andersonas, 1920–2010, Jay Wardas, 1920–89).
Po II pasaulinio karo Europoje susiformavo savitos nacionalinės animacijos mokyklos. 5 dešimtmečio viduryje debiutavo čekų režisieriai J. Trnka, K. Zemanas, lėlių filmais išgarsinę čekų animaciją. 1956 Zagrebe įkurta animacinių filmų studija, kurioje kūrė režisieriai D. Vukotićius, V. Mimica. Jų filmams būdinga supaprastintas grafinis piešinys, ironija, egzistencinė neviltis, siužeto atsisakymas. 6 dešimtmetyje išgarsėjo lenkų animaciniai filmai (režisieriai W. Borowczykas, Witoldas Gierszas, g. 1927, Mirosławas Kijowiczius, 1929–99, J. Lenica, Danielis Szczechura, g. 1930); jiems būdinga filosofinė ir politinė problematika, minimalios raiškos priemonės. Reikšmingų animacinių filmų sukurta Bulgarijoje (T. Dinovas, Donjo Donevas, 1929–2007), Rumunijoje (I. Popescu‑Gopo), Rusijoje (F. Chitrukas, Andrejus Chržanovskis, g. 1939, J. Noršteinas, Anatolijus Petrovas, 1937–2010). 1960 prie Jungtinių Tautų įkurtas Tarptautinis animacinio kino susivienijimas (ASIFA), Annecy (Prancūzija) įvyko pirmasis tarptautinis animacinių filmų festivalis; vėliau panašūs festivaliai pradėti rengti Stuttgarte, Hirosimoje, Edinburge, Uppsaloje, Oberhausene, Montréalyje, Niujorke.
1960 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas rodyti pirmasis animacinis serialas suaugusiesiems Flinstonai (režisieriai Williamas Hanna, 1910–2001, Josephas Barbera, 1911–2006). 1962 režisierius Steve’as Russellas (g. 1937) su kitais sukūrė pirmąjį videožaidimą Kosminis karas! (Spacewar!); kompiuteriniai animaciniai filmai pasirodė 1963 (eksperimentai su kompiuterio generuojamu vaizdu atlikti 1950 Masačusetso technologijos universitete). Kūrybiškai kompiuterinę techniką animacinių filmų gamybai pirmasis panaudojo režisierius Peteris Foldesas (1924–77; Metadata 1971). 1969 Denveryje pristatyta kompiuterinės animacijos sistema SCANIMATE. 1977 sukurtas vaidybinis filmas Žvaigždžių karai: Epizodas IV – Nauja viltis (Star Wars: Episode IV – A New Hope, Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius G. Lucasas), kuriame pirmąkart itin gausiai panaudota kompiuterinė animacija.
Nuo 1988 ėmė vyrauti supaprastintos, schematizuotos formos automatizuoti animaciniai filmai; daugiausia tokių sukurta Japonijoje. 10 dešimtmetyje ėmė nykti animacinio ir vaidybinio filmo riba, daugėjo filmų, kurių vaizdas buvo perkuriamas kompiuteriu (Forestas Gampas 1994, Oskaras 1995, Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius R. Zemeckis). 1996 Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius Johnas Lasseteris (g. 1957) tik iš kompiuteriu kurtų vaizdų sumontavo pirmąjį ilgametražį animacinį filmą Žaislų istorija (Toy Story).
Animacija Lietuvoje
Z. Šteinio filmo Dosnumas kadras (1988)
Lietuvių animacinio kino pradžia laikomas Kaune režisieriaus V. Starevičiaus sukurtas eksperimentinis lėlių filmas Elniaragių kova (Lucanus Cervus 1910; manoma, pirmasis pasaulyje animacinis lėlių filmas). Lietuvoje operatorius S. Vainalavičius nufilmavo dailininko P. Aleksandravičiaus sukurtą reklaminį animacinį filmą Du litu – laimingas medžiotojas (1937). Lietuvos animacijos pradžia laikomas pirmasis garsinis marionečių filmas Storulio sapnas (1938, režisierius H. Kačinskas, dailininkas S. Ušinskas, filmo operatoriai Alfonsas Žibas, S. Vainalavičius; 1939 rodytas Pasaulinėje parodoje Niujorke; 2019 įrašytas į Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis). Pieštinės animacijos filmų sukūrė Zenonas Tarakevičius (1939–2022; Vilkas ir siuvėjas 1966), Juozas Sakalauskas (Ežio namas 1968). 1970 režisierius R. A. Janauskas sukūrė pirmąjį Lietuvos kino studijos animacinį filmą Iniciatyva, jo temą inspiravo Prahos pavasario įvykiai.
Animacinių filmų režisūros studijas Aukštuosiuose režisūros kursuose Maskvoje pirmieji baigė ir Lietuvos kino studijoje pradėjo dirbti režisieriai N. Valadkevičiūtė (Medis 1983, Mįslė 1984, Sraigė išpuikėlė 2000), I. Bereznickas (Paskutinė dovana 1985, Baubas 1987, Bermudų žiedas 1988), Z. Šteinys (Buvo buvo, kaip nebuvo 1986, Dosnumas 1988, Kadaise Lietuvoje 1990). Animacinių filmų sukūrė režisieriai R. A. Janauskas (Antspaudas 1986, Ovacijos 1998), V. Aškinis (Kaktuso paslaptis 1989), Arturas Bukauskas (Telefono linija 1991, Lopšinė miestui 1995), Henrikas Vaigauskas (g. 1951; Medkirtys 1991, Pirkia su svirpliais 1998), Ieva Bunokaitė (g. 1959; Gudri duktė 1995, Mataušo nutikimai 1997), J. Leikaitė (Metamorfozės 1996, Laiškai 1998), Vitalijus Suchockis (1946; Tie suaugę… kaip vaikai! 1997), Šarūnas Jakštas (g. 1961), Algirdas Selenis (g. 1956) ir Aurika Seleniennė (g. 1967), Virginija Šedytė, Lina Venclovienė ir kiti. 1998 sukurtas pirmasis ilgametražis pieštinis animacinis filmas Odisėjo nuotykiai (režisierius V. Aškinis).
V. Aškinio filmo Odisėjo nuotykiai kadras (1998)
L: R. Madsen Animated Film: Concepts, Methods, Uses New York 1969; J. Halas, R. Manvell Art in Movement London 1970; G. Bendazzi Cartoons: One Hundred Years of Cinema Animation Blooming Indianapolis 1994.
150
1322
2271
pieštinis animacinis filmas; tapybinis animacinis filmas; erdvinis animacinis filmas; aplikacijų animacinis filmas; šešėlinis animacinis filmas; kompiuterinis animacinis filmas; multiplikacinis filmas