animalizmas

animalzmas (lot. animal), religinės reikšmės suteikimas gyvūnams. Atsirado medžiotojų bendruomenėse, ypač izoliuotose. Animalizmo prielaida yra tikėjimas, kad gyvūnai turi dvasią, todėl prilygsta žmogui, kai kuriais atžvilgiais jį pranoksta (judėjimo būdais ir greičiu, jėga, rūšių įvairove ir kita). Tikėta, kad gyvūnai tarpininkauja tarp šio ir anapusinio pasaulių (romėnai burdavo iš paukščių skrydžio manydami, kad jie išreiškia dievų sprendimą; Lietuvoje manyta, kad paukščiai žiemoja dausose, kur gyvena mirusieji). Religijose gyvūno vaizdinys dažnai naudojamas antgamtei sferai išreikšti.

Krikščioniškojoje ikonografijoje išliko animalizmo simbolių (balandis, ragai, žaltys ir kita). Animalizmas gali būti siejamas su gyvūnų religiniu kultu (zoolatrija). Manoma, jog iš animalizmo kilo totemizmas.

1045