animatzmas (lot. animatus – gyvas, įkvėptas), etnografijos ir religijotyros teorija, nagrinėjanti tikėjimą beasmene antgamte galia. Ją sukūrė R. R. Marettas, tyrinėdamas Melanezijos religijas (Preanimistinė religija / Preanimistic Religion 1904, Religijos įvadas / The Threshold of Religion 1914). Melaneziečiai tikėjo, kad pasaulyje veikia beasmenė antgamtė galia – mana. Panašių tikėjimų esama Polinezijoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje. Ši galia (mana) ten vadinta vakonda, manitu, orenda. Pastebėję, kad tikėjimas beasmene galia egzistuoja daugelyje kultūrų, kai kurie mokslininkai iš jo kildina ir pačią religiją (todėl animatizmo teorija dar vadinama preanimistine, t. y. ikisieline). Animatizmo teoriją kritikavo kultūrinės istorinės etnologijos atstovai (W. Schmidtas ir kiti). Jie teigė, kad abstrakti galia savaime neegzistuoja, ji visada pasireiškia per konkretų asmenį ar objektą, todėl yra tik jų savybė. Antgamtės galios samprata aptinkama įvairiose religijose, tačiau ji analizuojama tik kaip vienas jų elementų. Dabar retai pasitaikantį tikėjimą mana (kai kuriose eskimų gentyse) nagrinėjaanimizmas.
1045