ankilostomidòzės (gr. ankylos – kreivas + stoma – burna), žmogaus ir kai kurių žinduolių kirmėlinės ligos. Jas sukelia apvaliosios kirmėlės ankilostomidės.
Žmogaus
Žmogaus žarnyne parazituoja kreivagalvė ankilostoma (Ancylostoma duodenale), sukelianti ankilostomozę, ir amerikinis nekatorius (Necator americanus), sukeliantis nekatorozę. Ankilostomidozėmis sergama karšto ir vidutinio klimato juostose. Ankilostomidės kiaušiniai su ligonio išmatomis patenka į aplinką. Kai drėgmės ir šilumos pakanka, kiaušiniai virsta lervomis. Ankilostomoze užsikrečiama per lervomis užterštą maistą, vandenį, nešvarias rankas ir per odą. Į žmogaus organizmą patekusios lervos su krauju nunešamos į plaučius, vėliau per bronchus, trachėją patenka į burnos ertmę, kur su seilėmis vėl nuryjamos į žarnyną. Ten iš lervų išsivysto kirmėlės, kurios, pažeidusios plonosios žarnos gleivinę, maitinasi krauju. Žarnyne atsiranda nuolat kraujuojančių opų. Iš pradžių ligonis karščiuoja, kosti. Vėliau (po 1–2 mėnesių) jis netenka apetito, viduriuoja su krauju. Ligoniui gali sumažėti svoris, svaigti galva. Moterims sutrinka mėnesinės. Neretai atsiranda mažakraujystė, sumažėja skrandžio rūgštingumas. Gydoma antihelmintiniais vaistais.
Gyvūnų
Plėšriųjų gyvūnų (šunų, kačių, lapių) plonojoje žarnoje parazituoja uncinarija (Uncinaria stenocephala) ir šuninė ankilostoma (Ancylostoma caninum). Jos sukelia uncinariozę ir ankilostomozę. Sunkiau serga jauni gyvūnai: neėda, silpsta, viduriuoja su krauju. Suaugusiems gyvūnams liga praeina be aiškių simptomų. Gydoma antihelmintiniais vaistais.