ankstyvàsis geležiẽs ámžius, archeologinis laikotarpis. Prasidėjo nuo pirmųjų geležinių dirbinių atsiradimo ir truko iki jų išplitimo. Ankstyvojo geležies amžiaus terminas daugiausia vartojamas Šiaurės rytų, Rytų ir Vidurio Europoje. Pirmieji dirbiniai gaminti iš meteoritinės geležies. Trečio tūkstantmečio prieš Kristų viduryje Anatolijos (Mažoji Azija) hetitai išmoko apdirbti geležies rūdą. Apie 1200 pr. Kr., žlugus Hetitų karalystei, geležies apdirbimo technologija ėmė plisti Europoje; antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje naudota Pietų Europoje, pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje – Vidurio Europoje. Ankstyviausios Pietų, Vidurio ir Vakarų Europos ankstyvojo geležies amžiaus archeologinės kultūros – Villanovos kultūra ir Hallstatto kultūra. Nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų geležies dirbiniai paplito visoje Europoje.
ankstyvojo geležies amžiaus dirbiniai: 1–3 – smeigtukai, 4–6 – apyrankės, 7–10 – kabučiai, 11 – smeigtukai ir segė, 12 – antkaklė
Lietuvoje
Lietuvoje ankstyvasis geležies amžius apima laikotarpį (5 a. pr. Kr.–1 a. po Kr.) nuo bronzos amžiaus iki senojo geležies amžiaus, arba romėniškojo laikotarpio, t. y. iki geležinių dirbinių iš vietos pelkių rūdos išplitimo. Iki tol dauguma jų buvo importuoti, gaminti tik kai kurie papuošalai (smeigtukai, segės, apyrankės) ir ginklai (ietigaliai, strėlių antgaliai), rečiau kirviai ir geležiniai įrankiai. Daugiausia geležinių radinių yra iš vakarų baltų teritorijos.
Žmonės gyveno įtvirtintuose piliakalniuose ir neįtvirtintose gyvenvietėse, stulpinės konstrukcijos pastatuose su židiniu viduryje. Vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste, iš dalies medžiokle, žvejyba ir rinkimu. Naudojo akmeninius, kaulinius, žalvarinius ir geležinius dirbinius. Keramika – brūkšniuotu ir smulkiai grublėtu paviršiumi. Mirusiuosius laidojo degintus, dažniausiai urnose arba duobutėse; paskutiniaisiais amžiais prieš Kristų plito paprotys laidoti ir nedegintus. Dalis kapų apdėti akmenų vainikais. Šiuo laikotarpiu Vakarų Lietuvai būdinga pilkapynai ir neįtvirtintos gyvenvietės, Rytų Lietuvai – kapinynai ir piliakalniai.
Svarbiausi tyrinėti paminklai: Moškėnų piliakalnis, Narkūnų piliakalnis, Nevieriškių piliakalnis, Ėgliškių pilkapynas, Kurmaičių pilkapynas, Paveisininkų piliakalnis ir kapinynas.
Ankstyvajam geležies amžiui priskiriama vakarų baltų pilkapių kultūra ir brūkšniuotosios keramikos kultūra.
1123