ankstyvõsios krikščionýbės architektūrà ir dail, krikščionių architektūra ir dailė, kurta Romos imperijoje ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu (iki 6 a. pradžios). Klostėsi veikiama antikos meno ir skirtingų Romos imperijos kultūrų – rytietiškosios ir vakarietiškosios, susijusių su tų regionų kraštų tradicijomis. Pagal Milano ediktą (313), įteisinusį krikščionybę, ankstyvosios krikščionybės architektūros ir dailės raida skirstoma į du laikotarpius. Pirmuoju laikotarpiu (iki 313) Romos imperijos provincijose plėtota tik sienų tapyba ir reljefas. Katakombos (Priscilės Romoje, 3 a.), krikščionybės apeigų patalpos ir išpažinėjų gyvenamieji namai (Dūra Europo gyvenvietė Mesopotamijoje, dabar Sirija, 3 a.) buvo puošiami sienų tapyba, sarkofagai – reljefais; kūriniai panašūs į helenistinius. Krikščioniškoji ikonografija buvo grindžiama judėjų literatūros tradicija ir mitologija, kai kuriais antikos mitologijos įvaizdžiais ir motyvais.
Gerasis ganytojas (Priscilės katakombos Romoje sienų tapybos fragmentas, 3 a.)
Konstancijos mauzoliejaus Romoje interjeras (apie 350)
Antruoju laikotarpiu (po 313) imta statyti krikščionių kulto reikmėms pritaikytus pastatus. 4 a. senovės Romos architektūros pavyzdžiu susiformavo sakralinių pastatų tipai – bazilika (Didžioji Švč. Mergelės Marijos Romoje, 5 a. pradžia), baptisterija, martirijai (statiniai šventųjų ir kankinių relikvijoms saugoti), mauzoliejai (imperatoriaus Konstantino dukters Konstancijos Romoje, apie 350), memorialiniai statiniai. Pastatų išorė buvo kukli – plytų sienos dažniausiai lygios, vidus išpuoštas biblinių siužetų mozaikomis (Šv. Jurgio bažnyčia Salonikuose, 4 a.) arba tapyba. Ankstyvųjų mozaikų formos plastiškos, vėlesniųjų – plokštesnės, schemiškesnės, dekoratyvios.
Religinių knygų (daugiausia kodeksų) iliustracijos buvo dar labai susijusios su antikos daile – žmonių figūrų formos plastiškai modeliuotos (Vatican Vergil 5 a. pradžia, Vienna Genesis 6 a. pradžia). Kurta pagonių stabus primenančių statulų, šiek tiek daugiau – sarkofagų reljefų (Romos valdytojo Junijaus Baso sarkofagas, apie 359), turinčių helenistinės dailės bruožų. Plėtota taikomoji dailė: daryti dramblio kaulo diptikai, apeigų indai, relikvijoriai iš tauriųjų metalų, puošniai aptaisytos liturginės knygos, pasaulietiniai dirbiniai iš stiklo, metalo, dramblio kaulo (panašūs į antikinius). Ankstyvosios krikščionybės architektūra ir dailė turėjo įtakos Bizantijos, Armėnijos ir vidurinių amžių Vakarų Europos architektūrai bei dailei.
Junijaus Baso sarkofagas (marmuras, apie 359, Vatikanas)
2972
Loto ir Abraomo atsisveikinimas (Didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos Romoje mozaika, apie 435)
Arkangelas Mykolas (diptiko dalis; dramblio kaulas, 6 a. pradžia, Britų muziejus Londone)