Haava Anna (Ana Havà), tikr. Anna Rosalie Haavakivi 1864 10 15Pala (Jõgevamos apskr.) 1957 03 13Tartu, estų poetė. 1884 baigė Tartu aukštąją moterų mokyklą, iki 1906 dirbo auklėtoja, medicinos seserimi Leipcige ir Sankt Peterburge. Poezijoje (rinkiniai Eilėraščiai / Luuletused 3 knygos 1888, 1890, 1897, Bangos / Lained 1906, Bangų mūša / Ristlained 1910, Šiaurės vaikai / Põhjamaa lapsed 1913) vyrauja romantinė pasaulėjauta, meilės, gamtos, patriotinė ir kaimo temos, būdinga nuoširdumas ir formos muzikalumas. Eilėraščių rinkinyje Mūsų dienos (Meie päevist 1920) smerkiama socialinė ir tautinė priespauda, protestuojama prieš to meto visuomenės dorovę. Vėlesniuose poezijos rinkiniuose (Ir vis dėlto gyvenimas gražus / Siiski on elu ilus 1930, Dainuoju savo estišką dainą / Laulan oma Eesti laulu 1935) ryšku vienatvės motyvai. Pagal A. Haava eilėraščius sukurta daugiau kaip 200 dainų. Parašė humoristinių autobiografinių pasakojimų knygą Estijos gyvenimo paveikslėliai (Väikesed pildid Eestist 1911).
1556