anonà (Annona), anoninių (Annonaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 100 rūšių. Anona paplitusi Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Afrikos atogrąžų srityse.
Neaukštas medis arba krūmas. Lapai ištisiniai, kiaušiniški arba lancetiški. Žiedai susitelkę į viršūninius kekės pavidalo žiedynus arba po vieną išauga iš subrendusių šakų (kauliflorija). Vaisiai suaugę ir sudaro rutulišką, kiaušinišką, dygliuotą, žvynuotą arba lygų vaisyną. Sėklos didelės, rudos arba juodos. Baltoji anona (Annona macroprophyllata), dygliuotoji anona (Annona muricata), peruvinė anona (Annona cherimola), žvynuotoji anona (Annona squamosa) auginamos dėl vaisynų, kurie valgomi švieži, iš jų spaudžiamos sultys. Plikoji anona (Annona glabra) – vaistinis augalas. Vaisių minkštime gausu vitaminų, mangano, geležies, fosforo, kalio. Kai kurių rūšių anonų sėklose kaupiasi nuodingas, nervus ir smegenis pažeidžiantis junginys anonacinas. Daugiausia anonų auginama Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Pietų Azijoje.
dygliuotoji anona
849