anorèksija (anorexia < an… + gr. orexis – apetitas), liguista apetito stoka, nevalgymas arba valgymo sutrikimas, pasireiškiantis maisto ribojimu, susirūpinimu per dideliu savo kūno svoriu. Anoreksija atsiranda dėl hipotalame esančio mitybos centro ir galvos didžiųjų smegenų pusrutulių žievės analizatorių struktūros ir funkcijos pokyčių (sergant virškinamojo trakto, infekcinėmis ligomis, dėl insulto). Anoreksija būna situacinė (sukelta stresorių), neurotinė (būdinga sergantiesiems neuroze), neuropsichinė (sąmoningas maisto nevartojimas) ir somatogeninė, kurią sukelia virškinimo sutrikimai. Dar pasitaiko nervinė anoreksija (lot. anorexia nervosa) dažniausiai jautrioms, nepastovios nuotaikos, uždaro būdo paauglėms. Trumpam apetito galima netekti dėl neskanaus maisto, burnos bei ryklės pažeidimų, kitų lėtinių ligų.
1868