antacidiniai vaistai

antacdiniai váistai (anti… + lot. acidus – rūgštus), bazinės medžiagos, neutralizuojančios skrandžio sulčių druskos rūgštį. Vartojami virškinamojo trakto sutrikimų, susijusių su padidėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu (sutrikusiam virškinimui, gastroezofaginio refliukso ligai, opaligei), simptominiam gydymui. Rūgštis neutralizuojantis poveikis priklauso nuo antacidinių vaistų dozės ir ar yra skrandyje maisto. Maistas skrandyje gali pailginti šių medžiagų neutralizuojamąjį poveikį. Svarbūs ir kiti veiksniai: vaisto forma (skystieji preparatai efektyvesni negu tabletės), veikimo trukmė (netirpstantieji antacidiniai vaistai veikia ilgiau negu tirpstantieji). Paprastai antacidiniai vaistai vartojami tarp valgymų ir prieš miegą.

Antacidinėms medžiagoms priklauso aliuminio hidroksidas (Al(OH)₃), magnio hidroksidas (Mg(OH)₂), kalcio karbonatas (CaCO₃) ir natrio vandenilio karbonatas (NaHCO₃). Šios medžiagos viena nuo kitos skiriasi gebėjimu neutralizuoti druskos rūgštį. Dažniausiai vartojami šių medžiagų deriniai. Neutralizacijos reakcijos metu susidariusios aliuminio druskos skatina vidurių užkietėjimą ir lėtina maisto šalinimą iš skrandžio, o magnio druskos veikia atvirkščiai. Vartojant aliuminio ir magnio hidroksidą kartu mažėja virškinamojo trakto šalutinių reiškinių. Sudėtiniuose preparatuose t. p. galima derinti lėtai veikiančias (aliuminio hidroksidą) su greitai veikiančiomis medžiagomis (magnio hidroksidu), tuomet preparato poveikis pasireiškia greičiau ir trunka ilgiau. Alternatyva deriniams yra kompleksiniai junginiai, kurių sudėtyje yra aliuminio ir magnio (magaldratas, almazilatas). Kalcio karbonatas ir natrio vandenilio karbonatas yra greitai veikiančios medžiagos, tačiau kalcio karbonatas gali sukelti antrinę rūgšties sekrecijos bangą ir metabolinę alkalozę. Natrio vandenilio karbonatas rezorbuojasi į kraują, todėl jo negalima vartoti ligoniams, kuriems reikia riboti natrio kiekį (sergantiems širdies nepakankamumu, arterine hipertenzija, inkstų nepakankamumu, ciroze), nėščiosioms. Antacidinės medžiagos gali reaguoti su daugeliu vaistų ir keisti jų rezorbciją iš virškinamojo trakto, retkarčiais – išsiskyrimą per inkstus. Tai galima sumažinti antacidiniais vaistais ir kitus vaistus vartojant su 2–3 h pertrauka.

2210