antagonzmas (gr. antagōnisma – ginčas, kova), reiškinys, kai dvi sistemos dalys veikia priešingai. Fiziologinis antagonizmas organizme dažnas ir būtinas. Antagonistiniai hormonai organizme palaiko homeostazę (pvz., gliukagonas cukraus kiekį kraujuje didina, insulinas – mažina). Susitraukiant vieniems griaučių raumenims, kiti lėtai atsipalaiduoja ir garantuoja tolydų judesį, o vėliau įsitempdami jį sustabdo. Vaistų antagonizmas yra sąveika, kai vieni vaistai mažina (slopina) kitų aktyvumą. Būna farmacinis (fizikinis arba cheminis) ir farmakologinis (farmakokinetinis arba farmakodinaminis). Fizikinis antagonizmas būna, kai kartu vartojami vaistai blogai susimaišo, nepakankamai tirpsta vandenyje (pvz., aktyvintų anglių absorbuojantis poveikis), cheminis antagonizmas – kai susidaro farmakologiškai neaktyvios medžiagos (pvz., viename švirkšte sumaišius kelias vaistines medžiagas). Esant farmakokinetiniam antagonizmui keli vartojami vaistai veikia vienas kito rezorbciją, jungimąsi prie kraujo plazmos baltymų, medžiagų apykaitą ir ekskreciją (pvz., antacidiniai vaistai silpnina salicilatų rezorbciją). Farmakodinaminis antagonizmas susijęs su vaistų farmakodinaminėmis savybėmis, kai du ar keli vaistai daro poveikį tiems patiems receptoriams, todėl vaisto poveikis gali būti susilpnintas arba nuslopintas (pvz., vartojant α adrenoblokatorius kartu su adrenalinu silpnėja pastarojo gebėjimas sutraukti kraujagysles). Vaistų antagonizmą galima taikyti vaistų sukeliamam nepageidaujamam poveikiui mažinti, gydyti apsinuodijus vaistais. Mikroorganizmų ekologijoje antagonizmas pasireiškia mikroorganizmų santykiais, kai viena mikroorganizmų rūšis cheminiais junginiais (metabolizmo atliekomis, egzofermentais, antibiotikais) iš dalies ar visiškai slopina kitų mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi. Pvz., šviežiame piene iš pradžių dauginasi daugelio rūšių bakterijos. Rūgstant dažniausiai įsigali pieno rūgšties bakterijos, nes jos į aplinką išskiria pieno rūgštį. Rūgščios terpės nepakenčiančios puvimo bakterijos ima nykti. Ekosistemose antagonizmas palaiko bendrijų stabilumą. Pvz., pasireiškiant antagonizmui tarp mikrobų dirvožemis ir žmogaus žarnynas apsivalo nuo dalies patogeninių bakterijų. Etologijoje antagonistiniai santykiai valdo individo elgseną. Pvz., badas jį verčia eiti ieškoti maisto, o savisaugos instinktas – likti saugioje vietoje. Tai laiduoja tolydų individų pasiskirstymą teritorijoje, geriau panaudojami ištekliai. Pvz., čiulbėjimu paukščiai praneša konkurentams, kad teritorija jau užimta. Taip išvengiama sužalojimo, taupoma energija. Kai kurios sociobiologijos hipotezės teigia, kad karas, žmogžudystės ir kitos agresyvios žmogaus elgesio formos yra užmaskuota interferencinė konkurencija dėl teritorijos ir išteklių. Pvz., konkurencija tarp žmonių gerina materialinę padėtį, o tai didina individo, kaip santuokos partnerio, patrauklumą.
2586