antai

ántai (gr. Antai), rytų slavų gentys, apie 3 a. apsigyvenusios tarp Dniepro ir Dniestro. 6–7 a. apie jas rašė Bizantijos istorikai, iš jų Prokopijus Cezarėjietis ir gotų istorikas Jordanas (abu 6 a.). Antai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais, turėjo vergų. 4–7 a. sudarė genčių sąjungas, stiprią karinę organizaciją. 4 a. kariavo su gotais ir hunais. 6 a. pradžioje puldinėjo Bizantiją. Apie 560 antų žemes nusiaubė avarai. Per karus su pastaraisiais (7 a.) antų genčių sąjunga iširo.