Antakalnio kapinės
Antãkalnio kãpinės yra Vilniuje. Plotas 15,6 hektaro. Antkapiniai paminklai daugiausia iš akmens ir metalo. Yra dailės paminklų (skulptorių P. Aleksandravičiaus, G. Jokūbonio, S. Kuzmos, N. Petrulio, B. Pundziaus, V. Šerio, B. Vyšniausko, A. Žukausko ir kitų; architektų V. Brėdikio, E. Budreikos, Igno Laurušo, J. Makariūno ir kitų darbų).
Senosios kapinės
19 a. pabaigoje Antakalnio kapinių vietoje buvo trejos kapinės. Pirmosios – Ligoninės kapinės – buvo vakarinėje dalyje. Pradėta laidoti 1809 Vilniaus dūmai paskyrus 3,93 ha miesto žemės sklypą Antakalnio karo ligoninės kapinėms. Laidoti įvairių tikybų kariai, jų šeimų nariai. 1844 paskirta dar 2,18 hektaro. Rytinėje dalyje 1905 pastatyta maža mūrinė cerkvė (architektas V. Bykovskis). Į šiaurės rytus nuo Ligoninės kapinių buvo antrosios – Našlaičių kapinės; 2,32 ha sklypą 1850 Vilniaus gubernijos valdyba skyrė kariams katalikams laidoti. Ilgainiui imta laidoti mirusius Šv. Jokūbo ligoninėje bei neturtingus apylinkės gyventojus. Trečiosioms – Karių kapinėms 3,27 ha sklypą 1892 skyrė Vilniaus dūma. Kapinės atiduotos Vilniaus įgulai.
Pieta (1995, skulptorius Stanislovas Kuzma, © LATGA, 2020)
Lenkijos legionierių ir karių kapai
20 a. pradžioje visas trejas kapines imta vadinti Antakalnio karių kapinėmis. 1915 Ligoninės kapinių šiaurinėje dalyje Vilniaus dūma skyrė apie 0,9 ha sklypą. Čia palaidota per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių Rusijos ir Vokietijos karių, į pietryčius nuo jų – Lenkijos legionierių ir karių (žuvo ar mirė ligoninėse 1919–1921). Šalia jų 1919–1920 palaidota apie 40 Lietuvos kariuomenės savanorių (jų kapai apie 1976 sovietinės valdžios sunaikinti). 1944–1945 į pietus nuo Pirmojo pasaulinio karo kapavietės bei Karių, arba Įgulos, kapinėse buvo laidojami sovietų kariai; 1951 įrengtas memorialinis ansamblis (architektai L. Kazarinskij, A. Kolosovas), 1976–1984 kompleksiškai restauruotas, 1984 atidengtas paminklas (architektas R. P. Dičius, skulptorius J. Burneika), 2022 pabaigoje išmontuotas. Šiaurrytinėje ansamblio pusėje sovietų okupacijos metais palaidota Lietuvos komunistų partijos veikėjų, LSSR administratorių.
Žymių Lietuvos žmonių kapai
Apie 1972 kapinėse pradėta laidoti žymius Lietuvos kultūros, meno, mokslo veikėjus. Palaidoti aktoriai D. Banionis, A. M. Chadaravičius, S. Jukna, V. Kernagis, J. Kisielius, O. Knapkytė, H. Kurauskas, M. Mironaitė, U. Nasvytytė, L. Noreika, A. Rosenas, A. Sabalys, J. Siparis, V. Šapranauskas, A. Šurna, architektai V. E. Čekanauskas, V. Nasvytis, choreografas J. Lingys, baleto artistas J. Katakinas, dailininkai A. Makūnaitė, S. Krasauskas, R. Orantas, J. Švažas, D. Tarabildienė, J. Vienožinskis, dainininkai B. Almonaitytė, M. Aleškevičiūtė, E. Čiudakova, B. Grincevičiūtė, E. Kuodis, S. Larinas, J. Miščiukaitė, V. K. Noreika, R. Siparis, diplomatai S. A. Bačkis, A. Simutis, dirigentai M. Dvarionaitė, S. Sondeckis, filosofas V. Sezemanas, gydytojai P. Baublys, J. Kairiūkštis, kompozitoriai V. Bagdonas, E. Balsys, J. Gaižauskas, B. Gorbulskis, V. Klova, F. Latėnas, L. Povilaitis, J. Švedas, S. Vainiūnas, M. Vaitkevičius, mokslininkai K. Bieliukas, Dz. Budrys, P. Dundulienė, B. Dundulis, K. Grigas, V. Kavolis, J. Lankutis, N. Vėlius, A. Zalatorius, monsinjoras kunigas K. Vasiliauskas ir kiti.
Stasio Krasausko antkapinis paminklas (1986, skulptorius Konstantinas Bogdanas, architektas Jaunutis Makariūnas, © LATGA, 2020)
Palaidoti ir poetai K. Bradūnas, J. Degutytė, S. Geda, J. Marcinkevičius, M. Martinaitis, rašytojai J. Avyžius, R. Gavelis, R. Granauskas, J. Ivanauskaitė, A. Jonynas, J. Kunčinas, I. Simonaitytė, P. Širvys, T. Tilvytis, režisieriai P. Abukevičius, I. Bučienė, R. Juknevičius, H. Vancevičius, A. Žebriūnas, skulptoriai G. Jokūbonis, J. Mikėnas, B. Pundzius, smuikininkas R. Katilius ir kiti, Kovo 11 Akto signatarai N. Ambrazaitytė, K. Antanavičius, V. Beriozovas, prezidentas A. M. Brazauskas, M. Čobotas, J. Dringelis, R. Hofertienė, G. Iešmantas, S. G. Ilgūnas, V. Jasukaitytė, J. Mačys, J. Minkevičius, R. Ozolas, P. Poškus, L. M. Stankevičius, V. Šadreika, L. Šepetys, P. Tupikas, K. Uoka, E. Vilkas, partizanų vadas A. Ramanauskas (perlaidotas 2018 10 06), partizanas A. Kraujelis (perlaidotas 2019 10 26) ir daug kitų.
Lietuvos laisvės gynėjų kapai
Nuo kapinių centro į dešinę, šlaite, 1991 palaidoti Lietuvos laisvės gynėjai. 1995 pastatytas Laisvės gynėjų memorialas (architektai J. Balkevičius, M. Šaliamoras, skulptorius S. Kuzma), jo viduryje – Pieta (skulptorius S. Kuzma).
1
Kiti kapai
2003 perlaidoti 1812 žuvę Napoleono armijos karių palaikai, rasti Šiaurės miestelyje, Vilniuje. 2015 įrengtas Lietuvos kariuomenės karių memorialas. Kapinėse (netoli pagrindinių vartų) yra koplytstulpis Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse 1941–1945 (pastatytas 1990, autorius I. Užkurnys).
2138
-Ligoninės kapinės; -Karių kapinės; -Antakalnio karių kapinės; -Našlaičių kapinės; -Laisvės gynėjų memorialas