Antanas Baranauskas

Antanas Baranauskas

Antanas Baranauskas

Baranáuskas Antanas 1835 01 17Anykščiai 1902 11 26Seinai, lietuvių vyskupas, poetas, kalbininkas. Kilęs iš karališkųjų valstiečių. Baigęs Anykščių pradžios mokyklą ir Rumšiškių raštininkų mokyklą, 1853–1856 dirbo Vainuto, Raseinių, Sedos, Skuodo valsčių raštinėse. Sedoje susipažino su poete K. Praniauskaite, kuri paskatino jį kurti. 1856–58 mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. 1862 baigęs Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, 1863–64 tęsė teologijos studijas Miuncheno, Romos, Leuveno universituose. 1866–84 Kauno kunigų seminarijoje dėstė moralinę teologiją ir homiletiką, nuo 1871 – lietuvių kalbą. Nuo 1885 Žemaičių pavyskupis, nuo 1897 Seinų vyskupas.

Lietuvybės puoselėjimas

A. Baranauskas gynė Katalikų bažnyčios teises, priešinosi rusinimui. Palaikė ryšius su aušrininkais, vėliau nuo visuomeninės lietuvių veiklos nutolo. Seinuose pirmasis pradėjo sakyti pamokslus lietuvių kalba. Sukūrė, išvertė iš lotynų ir lenkų kalbų religinių giesmių (ciklas Artojų giesmės šventos 1860, rinkinys Graudūs verksmai 1898, fotografuotinis leidimas 1998); kai kurios (Linksma diena) giedamos iki šiol. Vertė Katekizmą, Bibliją (nebaigė). Vertimų rankraščiai (1901-02) Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento ir Knįga Psalmu 2015 įtraukta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis (saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje).

Biblijos vertimo rankraštis (1901–02)

Grožinė kūryba

1849 pradėjo rašyti lenkiškus, 1853 – lietuviškus eilėraščius. A. Baranausko grožinė kūryba davė pradžią lietuvių romantinei lyrinei poezijai. Eilėraštyje Dainu dainelę (parašytas 1857, išspausdintas 1883 Aušroje) poetizuojama Lietuvos senovė. Svarbiausias kūrinys – romantinė poema Anykščių šilelis (parašyta 1858–59, išspausdinta 1860–61 Jurkšto Smalaūsio slapyvardžiu L. Ivinskio kalendoriuose), parašyta silabine eilėdara. Joje apdainuojama gimtojo krašto gamta, Anykščių šilelio istorija siejama su Lietuvos likimo tema, senovė kontrastiškai gretinama su dabartimi, pabrėžiamas dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys. Anykščių šilelis išverstas į anglų, latvių, lenkų, vokiečių, rusų ir kitas kalbas. Poemoje Kelionė Petaburkan (14 giesmių, parašyta 1858–59, išspausdinta 1889) vyrauja Rusijos pavergtos lietuvių tautos tragedijos apmąstymai, pabrėžiama istorinės atminties, tradicijų, kalbos išsaugojimo prasmė; jos 5 giesmėje Nu, Lietuva, nu, Dauguva raginama priešintis rusinimui.

Antano Baranausko paminklas Sedoje (2000, skulptorius O. Neniškis)

Poemoje Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva (parašyta 1859, išspausdinta 1895) išdėstyti skirtingi požiūriai į Lietuvos likimą, plėtojama būsimos modernios valstybės vizija. Didaktinėje poemoje Dievo rykštė ir malonė (parašyta 1859, išspausdinta 1861) tautos istorija vertinama katalikiškos moralės požiūriu, retorinės intonacijos derinamos su šnekamąja kalba. Elegijoje Ko gi skaudžia man širdelę (parašyta 1863, išspausdinta 1892) reiškiami 1863 sukilimo išgyvenimai, ryšku liaudies dainų poetika.

Lituanistikos darbai ir kiti moksliniai interesai

A. Baranauskas padėjo pagrindus lietuvių dialektologijai. Sukaupė tarminės medžiagos, sudarė pirmąją lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją (Pastabos apie lietuvių kalbą ir žodyną / Zametki o litovskom jazyke i slovare 1898). Išvertė A. Schleicherio lietuvių kalbos gramatiką, parašė gramatiką Kalbomokslis lietuviškos kalbos (ne visa išleista 1896), sukūrė kalbotyros terminų, originalią bendrinę rašybą. Rinko lietuvių tautosaką, užrašė dainų melodijų. Domėjosi matematika, tyrė pirminių skaičių savybes.

Atminimo įamžinimas

Anykščiuose 1927 atidarytas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus. Pastatyti paminklai Anykščiuose (1993, skulptorius A. Sakalauskas) ir Seinuose (1999, skulptorius G. Jokūbonis), biustai Anykščiuose (1957, Šv. Mato bažnyčioje, skulptorius Henrikas Rudzinskas, 1909–96; 1985, muziejuje prie klėtelės, skulptorius Arūnas Kazys Kynas, g. 1942), Sedoje (2003, skulptorius Osvaldas Neniškis, g. 1958), paminklinis akmuo su bareljefu Rumšiškėse (1967, skulptorius V. Žuklys), memorialinė lenta su bareljefu Kaune (1973, skulptorius Kazimieras Švažas, 1924–2018). Antano Baranausko vardu pavadinta: mokyklos Rumšiškėse (1938) ir Anykščiuose (1992), tiltas per Šventąją Anykščiuose (1932), krateris Merkurijuje (2015). 2010 įsteigta Antano Baranausko literatūrinė premija.

Antano Baranausko klėtelė muziejus Anykščiuose (muziejus įkurtas 1927, apsauginis gaubtas pastatytas 1958, architektas J. Kvašys)

Jurkštas Smalaūsis

R: Raštai 2 t. Vilnius 1970; Raštai t. 1, 4, 5, 7 Vilnius 1995–2014; Dienoraštis Vilnius 1996; Anykszczũ sziłẽlys: prieš 150 metų sukurtą poemą pristatė ir įbalsino Skirmantas Valentas Vilnius 2009. L: J. Tumas Antanas Baranauskas Kaunas 1924; Literatūra ir kalba t. 19 Vilnius 1976; R. Šaltenis Mūsų Baranauskas Vilnius 1985; R. Mikšytė Antanas Baranauskas Vilnius 1993; P. Subačius Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai Vilnius 2010.

2417

Antano Baranausko klėtelė muziejus Anykščiuose

Antano Baranausko paminklas Anykščiuose (1993, architektas R. Krištapavičius, skulptorius A. Sakalauskas)

Antano Baranausko biustas prie klėtelės muziejaus Anykščiuose (1985, skulptorius A. Kynas)

Antano Baranausko paminklas Seinuose (1999, skulptorius G. Jokūbonis, architektas E. Čekanauskas)

Antano Baranausko antkapinė lenta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Seinuose