Barsas Antanas 1933 07 04Panevėžys 1986 10 15Vilnius, lietuvių hidrologas. Lietuvos upių minimalaus nuotėkio detalių tyrimų pradininkas. Geogr. m. kand. (1966).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1952–57 studijavo Leningrado (dabartinis Sankt Peterburgas) hidrometeorologijos institute (hidrologija susidomėjo dar mokydamasis gimnazijoje perskaitęs S. Kolupailos užrašus); dalyvavo ekspedicijose Vidurinėje Azijoje, Altajuje, Tolimuosiuose Rytuose. Baigęs mokslus dirbo Kirgizijos hidrometeorologijos tarnybos valdyboje (tikslino Tian Šanio ledynų žemėlapius, matavo kalnų upių debitus, tyrinėjo tarpekliuose susidarančius purvo srautus), 1958–59 – Kauno respublikiniame vandens ūkio projektavimo institute (vyresniuoju inžinieriumi). 1960–86 dėstė Vilniaus universitete, 1973–78 Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas; docentas (1978). Išvertė iš rusų į lietuvių kalbą Aleksandro Čebotariovo bendrosios hidrologijos vadovėlį (Bendroji hidrologija 1983).
Antanas Barisas (iš knygos Žymiausi Lietuvos geografai 1998)
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų kryptis – upių nuotėkio genezė, jo priklausomybė nuo įvairių fizinių geografinių veiksnių. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti daugiafaktorinės regresinės analizės metodą fizinių geografinių veiksnių įtakai upių nuotėkiui tirti. Sukūręs hidrometrinės nuotraukos metodiką padarė Virintos, Skroblaus, Kirsnos, Siesarties, Tatulos, Rešketos ir kitų upių hidrometrinių nuotraukų. Sudarė kelis Lietuvos metinio nuotėkio pasiskirstymo žemėlapius. Tyrinėjimų rezultatus apibendrino disertacijoje Lietuvos TSR upių nuotėkio bendroji charakteristika. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių (dalis jo parengtų straipsnių liko rankraščiuose).
Atminimo įamžinimas
A. Bariso mokslinių idėjų hidrologijoje raida bei naujų metodikų sukūrimo svarba aprašyta K. Kilkaus ir G. Valiuškevičiaus monografijoje Antano Bariso hidrologija (2006). Vilniaus universiteto botanikos sode, Kairėnuose, jam pastatytas vardinis atminimo suolelis (2004).
2795
2271