Žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus portretas (aliejus, 1762, nežinomas dailininkas, Lietuvos dailės muziejus)
Tiškẽvičius Antanas Domininkas (lenk. Antoni Dominik Tyszkiewicz) 1692Lahoisk (Baltarusija) 1762 01 30Alsėdžiai (palaidotas Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios kriptoje), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir religinis veikėjas. Filos. dr. (1713). Kunigas (1715). Iš Tiškevičių. Baigė Vilniaus akademiją. 1736–40 Lietuvos didžiojo kunigaikščio kancleris (kuravo dvasinius reikalus). Nuo 1739 07 Kijevo vyskupo pagalbininkas. 1740–61 Žemaičių vyskupas. Perkėlė Žemaičių kunigų seminariją iš Kražių į Varnius, rūpindamasis klierikų išsilavinimu seminariją pavedė vienuoliams pijorams. Varniuose kunigams surengė trijų mėnesių tobulinimosi kursus. Žemaičių vyskupiją padalijo į 10 dekanatų, nustatė parapijų maldininkų kelionių į Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos didžiuosius atlaidus tvarką.
1752 06 04–06 Varniuose sušaukė Žemaičių vyskupijos sinodą. Jo iniciatyva 1752 Vilniuje buvo išspausdinti sinodo nutarimai Medininkų arba Žemaičių vyskupijos sinodas (Synodus dioecesana Mednicensis seu Samogitiae).
Taip pat parašė Karališkasis kelias į dangų arba Lenkijos karalaičio ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio šv. Kazimiero gyvenimas, aprašytas 1752 metais (Królewska droga do nieba, albo życie S. Kazimierza królewicza Polskiego y W. X. L., opisane roku 1752).
A. D. Tiškevičiaus veikalo Karališkasis kelias į dangų arba Lenkijos karalaičio ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio šv. Kazimiero gyvenimas, aprašytas 1752 metais antraštinis lapas (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų instituto biblioteka)
Baltojo Erelio ordinas (1744).
2454