Antanas Gelgaudas

Gegaudas Antanas 1792 04 27 1831 07 13Šnaukštai (Klaipėdos apskr.; palaidotas Kisiniuose, Dovilų vlsč.), 1830–1831 sukilimo Lietuvoje vadas. Brigados generolas (1818). Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų. Palaikė Napoleoną I, 1812 savo lėšomis suformavo pėstininkų pulką. Vėliau stojo į Lenkijos kunigaikštystės karinę tarnybą. 1830 Lenkijoje vadovavo sukilėlių daliniams. 1831 05 29 žygyje į Lietuvą prie Raigardo (Balstogės vaivadija) sumušė Rusijos karinį dalinį. 1831 06 ties Gelgaudiškiu susijungė su generolo H. Dembińskio junginiu. Paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių vadu, prie savo štabo sudarė Laikinąją lenkų centrinę vyriausybę Lietuvoje. Apskrityse A. Gelgaudo pastangomis buvo atkurta sukilėlių valdžia. 06 11 įsakė generolams D. A. Chłapowskiui ir H. Dembińskiui žygiuoti į Vilnių; tikėjosi, kad Rusijos kariuomenė be mūšio apleis miestą. A. Gelgaudo vadovaujami Lietuvos sukilėliai ir Lenkijos kariuomenė 06 19 Panerių kautynes dėl Vilniaus pralaimėjo.

Generolo Antano Gelgaudo mirtis (19 a. litografija, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Generolo Antano Gelgaudo mirtis (19 a. litografija, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Vėliau A. Gelgaudas stengėsi įsitvirtinti tarp Neries ir Šventosios nuo Kauno iki Ukmergės, organizavo Žemaitijoje ir kitur naujus sukilėlių pulkus. 07 08 jo kariuomenė bandė išvaduoti Šiaulius, bet Šiaulių kautynes pralaimėjo atvykusiems Rusijos rezervinės armijos junginiams. Rusijos kariuomenei užkirtus kelią į Lenkiją A. Gelgaudas atsitraukiančią į Prūsiją sukilėlių kariuomenę suskirstė į tris dalis. 07 13 sukilėliams pereinant sieną kilus sąmyšiui buvo nušautas sukilėlių kapitono Stefano Skulskio.

-Giełgud; -Antoni Giełgud

generolo A. Gelgaudo atsišaukimas į Žemaitijos ir Lietuvos sukilėlius (Žeimiai, 1831 06 11; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

2200